Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Numatomas kainų šuolis Lietuvoje kelia didelį nerimą, nes, nepaisant to, kad Lietuvos ūkis auga sparčiausiai Europoje, Lietuvoje skurdas ne tik nemažėja, bet net ir auga, rašoma Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ išplatintame pranešime.
Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų - 1 procentiniu punktu daugiau nei 2016 metais, Statistikos departamento informaciją primena sąjunga.
„Daugelio prekių kainos jau yra pasiekusios Europos Sąjungos vidurkį ir net jį viršija. Kaip rodo paskutiniai tyrimai, drabužių, batų ir buitinės technikos kainos yra 15 proc. didesnės už Europos Sąjungos vidurkį, nors vidutinis mėnesinis atlyginimas Lietuvoje siekia tik 45 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Lietuvoje kainos auga sparčiau nei atlyginimai. Tai būtina sustabdyti“, - teigiama pranešime.
Anot „Solidarumo“ atstovų, reikia kuo skubiau ne tik pakelti minimalų mėnesinį atlyginimą iki 450 eurų, bet ir pradėti Vakarų Europos valstybių pavyzdžiu indeksuoti minimalų bei visus Lietuvos darbuotojų atlyginimus, socialines išmokas ir pensijas, atsižvelgiant į kainų augimą, t. y. infliaciją.
„Tai ne tik sumažintų skurdą, bet padidintų biudžeto pajamas, sumažintų „šešėlį“, o dėl to padidėjęs vartojimas didintų verslininkų pelnus. Tam, kad monopolijos nepasisavintų šių pinigų, padidinę prekių kainas, būtina Seime kuo skubiau priimti įstatymus, griežčiau ribojančius monopolijų galimybes apiplėšinėti darbuotojus ir valstybę“, - teigiama pranešime.
Anot sąjungos, kainų ir konkurencijos tarnyba turi būti pertvarkyta, suteikiant jai daugiau galių kovojant su monopolijomis.
„Palaikome Vyriausybės planus uždrausti prekybos centrams dirbti sekmadieniais, nes tai leis darbuotojams daugiau laiko skirti šeimai ir poilsiui bei paskatins konkurenciją, suteikiant naujas galimybes smulkiajam verslui. Tačiau manome, kad vien to nepakanka, ir laukiame ryžtingesnių Vyriausybės ir Seimo veiksmų“, - rašoma pranešime.
ELTA primena, kad skelbiama, jog dėl sausros mažesnis derlius augina grūdų supirkimo kainas, dėl to rudenį, tikriausiai, brangs miltai ir miltiniai gaminiai, o dėl brangstančių pašarų - ir mėsa.
ŽŪM yra prognozavusi, kad, užsitęsus sausringam laikotarpiui, vasarinių pasėlių derlius gali būti apie trečdalį mažesnis nei 2017 metais, o sausros stipriai paveiktose savivaldybėse - 50 proc. ir daugiau. Vidurio Lietuvoje vasarinių javų derlius prognozuojamas 15-20 proc. mažesnis.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybė negali reguliuoti kainų, tačiau gali daryti įtaką mokesčiais, lengvatomis ir skatindama smulkųjį verslą, kad prekybininkai visos stichijų lemtos kainų padidėjimo naštos neperkeltų ant vartotojų pečių.
ELTA