Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Inga Ruginienė. ELTA / Žygimantas Gedvila
Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA.LT
„Pensijų fondai turi padaryti savo darbą ir įtikinti kiekvieną žmogų, kad verta antroje pakopoje kaupti ir laikyti pinigus. Dėl to grįžtame prie savanoriško kaupimo. Kad jie daro tokį gerą darbą ir daro grąžą, kad būtų verta daryti net 40 metų, net ir su tam tikrais apribojimais“, – antradienį LRT radijui sakė I. Ruginienė.
„Aš labai džiaugiuosi, kad fondai pradėjo daugiau kontaktuoti su savo klientais, daugiau konsultuoti ir informuoti. Ir tai rodo, kad mūsų pokyčiai paskatino tai daryti ir intensyvės“, – pridūrė ji.
Anot ministrės, toks poreikis įtikinti žmones prisidės prie pasitikėjimo fondais didėjimo, kas yra vienas iš reformos tikslų. Ji patikino, kad siūlomais pakeitimais nesiekiama sugriauti antrosios pensijų pakopos.
„Nereikia gąsdinti žmonių, kad staiga sugrius antra pakopa, jei pokyčiai bus priimti“, – tikino ji.
Tuo metu buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas pastebi pavojų, kad ministerijos pateiktas kompromisinis variantas nepatenkins nei gyventojų, nei fondų ar ekspertų. Anot jo, būtent kompromiso ieškojimas nulėmė 2019 m. priimtą sprendimą, kai gyventojai buvo į sistemą įtraukiami, nebent to atsisakydavo.
„Klaida buvo padaryta 2019 m., kai turėjo apsispręsti Vyriausybė, ar kaupimas antroje pakopoje tampa privalomu ar savanorišku. Pasirinktas kelias nei tas, nei tas. Tai gavosi įtraukimas, vos ne savanoriškas, nes gali pasirinkti kitaip, bet nieko nepasakęs žmogus būdavo įtraukiama. Ir jausdavosi įrakintas“, – kalbėjo jis.
„Šiandien aš matau, kur gali gautis ta rizika. Nes dalis žmonių nenori kauptis pensijai, nes reikia gyventi šia diena. Bet ekspertai sako, kad žiūrėkime į demografinę padėtį ir pan. Tai reikia rasti vidurio kelią, bet kiek tai pavyks, neaišku“, – sakė jis.
Kaip Elta skelbė anksčiau, pristačiusi naujausius siūlymus antrosios pensijų pakopos pertvarkai, socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Ruginienė sakė, kad nuo siūlymo valstybės subsidiją keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata įmokoms atsitraukta su pensijų fondais radus kompromisą dėl investicijų Lietuvoje dydžio.
Ir toliau siūloma atsisakyti dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, vietoje jo įtvirtinant savanorišką kaupimo modelį.
Langą norintiems pasitraukti iš kaupimo siūloma nustatyti 1,5 metų laikotarpiu – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d.
Siūloma, kad pensijos dar nepasiekęs žmogus, atskaičius 3 proc. nuo išsiimamos sumos, vieną kartą per visą gyvenimą galėtų atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau negu paties gyventojo įmokėta suma.
Taikant tokio paties dydžio atskaitymą, kai lieka mažiau kaip 5 metai iki pensinio amžiaus, visą sukauptą sumą galėtų atsiimti asmenys, sukaupę nedideles sumas.
Iki pensijos ir neapmokestinant GPM bei kitais mokesčiais būtų leidžiama nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas, kai žmogus netenka 70-100 proc. dalyvumo, jam nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą ligų sąrašą, ar paliatyvios pagalbos poreikis.
Sulaukus pensinio amžiaus, išmokos nebūtų apmokestinamos.