„Veolia“ sukūrė korupcijos finansavimo schemą: neteisėtai pervedė 16 mln. eurų

Lietuva

Pinigai / Unsplash

Giedrius GaidamavičiusŠaltinis: BNS

363048

Lietuvos valstybei iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ ir jos buvusių partnerių nuomojant Vilniaus bei kitų miestų šilumos ūkį reikalaujant 241 mln. eurų žalos atlyginimo, valstybės advokatai sako, jog „Veolia“ per savo partnerius sukūrė korupcijos finansavimo schemą, darė poveikį šalies institucijoms bei pelnėsi iš šilumos kainų vartotojams.

Pasak Energetikos ministerijai atstovaujančio teisinių paslaugų įmonės „TGS Baltic“ advokato Viliaus Bernatonio, „Veolia“ Lietuvoje pasitelkė vietos partnerius, kurių ofšorinėms įmonėms užsienyje už neatliktus darbus ir paslaugas pervedė apie 16 mln. eurų.

„Jie („Veolia“ – BNS) sukūrė tiems partneriams korupcinių veiksmų finansavimo schemą, į ją įskaitant pervedimus už neegzistuojančius darbus ir paslaugas lietuviškoms „Icor“ – tuo metu „Rubicon“ grupės įmonėms, ir užsienio ofšorinių įmonių schemoms pervedė 16 mln. eurų“, – Vilniaus apygardos teisme antradienį sakė V. Bernatonis.

Anot advokato, „Veolia“ atstovai darė poveikį savivaldybių darbuotojams, atsakingiems už sprendimų priėmimą, dėl ko Prancūzijos bendrovė tapo dešimties šalies savivaldybių centralizuotos šilumos tiekimo ir elektros gamybos įmonių valdytoja.

„Vilniaus mieste to valdymo rezultatas buvo, kad Vilniaus savivaldybė neteko pagrindinių šilumos ir elektros gamybos šaltinių. Garsioji trečioji termofikacinė elektrinė tapo techniškai nebenaudojama ir buvo išjungta. Tačiau „Icor“ grupės įmonės tapo svarbiausiais šilumos gamintojais Vilniaus mieste. Tam buvo panaudoti Vilniaus šilumos tinklų resursai, kuriuos bent iš dalies apmokėjo miesto gyventojai, šilumos vartotojai“, – aiškino V. Bernatonis.

Jo teigimu, analogiška schema taikyta ne tik Vilniaus, bet ir kitose Lietuvos savivaldybėse.

„Veolia“ ir „Rubicon“ veikdamos tiesiogiai ir per susijusius asmenis – poną Janukonį („Rubicon“ akcininką Andrių Janukonį – BNS), poną Samuolį (akcininką Liną Samuolį – BNS), poną Zuoką (tuometinį Vilniaus merą Artūrą Zuoką – BNS) – pirmiausia korupcinio pobūdžio veiksmais užsitikrino, kad šilumos ūkiai būtų išnuomoti „Veolia“ grupės įmonėms, eliminavo (...) sutarčių kontrolę ir nepagrįstai pelnėsi per šilumos ūkių nuomos sutartis, tokiu būdu didindami šilumos kainos kontrolę“, – teisme kalbėjo ministerijos advokatas.

Butaforiniai konkursai ir didesnė kaina

„Veolia“ grupės įmonėms atstovaujantis advokatas Rimantas Simaitis klausė valstybės advokatų, kokiu teisiniu pagrindu Energetikos ministerija, būdama centrinės valdžios institucija, perėmė reikalavimo teisę iš savivaldybių, kurioms pagal įstatymą priklauso šilumos tiekimo veikla, taip pat klausė, ar, jų nuomone, savivaldybių sutartys su „Veolia“ buvo galiojančios ir teisėtos.

Pasak V. Bernatonio, „galima teigti, kad galėtų būti (sutarčių – BNS) negaliojimo pagrindas“, tačiau tvirtino, kad „Veolios“ ir kitų atsakovų veiksmai yra neteisėti, o sutartys sudarė tam sąlygas.

„Jie (veiksmai – BNS) sudaro pagrindą žalos atlyginimui, nes jie korumpavo institucijas. Dėl tų veiksmų savivaldybės institucijos nebetarnavo viešajam interesui, dėl to valstybė patyrė žalą. Visa valstybė“, – teigė valstybės advokatas.

„Ar sutartys teisėtos, ar neteisėtos, ar pripažintos tokiomis teismo, ar nepripažintos, nekeičia esmės. Tai buvo korupcinės schemos dalis“, – teigė V. Bernatonis.

Atsakydamas į klausimą, kodėl į bylą nebuvo įtrauktos savivaldybių valdomos šilumos įmonės, valstybės advokatas teigė, kad atsakovais įtraukti „įvykdę pažeidimą, užsiėmę korupciniais veiksmais“.

„Nuomos sutarys buvo sudarytos korupcijos būdu paveikus savivaldybes ir sukūrus butaforinius konkursus“, – teisme teigė V. Bernatonis.

R. Simaitis taip pat klausė, ar šilumos vartotojai dešimtyje šalies savivaldybių, kur veikė „Veolia“ grupės įmonės, gavo naudą joms modernizavus šilumos ūkį.

Remdamasis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos tyrimu, V. Bernatonis teigė, kad savivaldybėse, kur veikė Prancūzijos grupės įmonės, „nebuvo nustatyta kažkokių pranašumų, kažkokio modernesnio šilumos ūkio“.

„Buvo nustatytas priešingas dalykas – kad per vieną energijos vienetą (...) daugumoje savivaldybių, kuriose veikė „Veolia“, (šilumos – BNS) kaina buvo ženkliai didesnė“, – sakė V. Bernatonis.

„Kalbėti apie naudą, kurią gavo vartotojai, esant šitai situacijai yra mažų mažiausiai ciniška“, – pridūrė jis.

V. Bernatonio teigimu, „Veolia“ į nuomojamas šilumos įmones beveik neinvestavo savo lėšų – buvo investuotos tik iš vartotojų gautos pajamos.

/ VŠT

Advokatė: kai kurias sutartis „Veolia“ užsitikrino dar iki konkursų

Kita valstybei atstovaujanti advokatė, „TGS Baltic“ partnerė Gailė Juozapaitytė teigė, kad kai kurias miestų šilumos ūkio nuomos sutartis „Veoliai“ užsitikrino dar prieš įvykstant konkursams.

Anot jos, tuo metu padaryti tiesioginiai pavedimai „Rubicon“ ofšorinėms įmonėms nukeliavo tuomečiam sostinės merui Artūrui Zuokui.

Advokatės teigimu, yra „išskirtinai daug“ įrodymų, kaip atsakovai veikė šilumos konkursų eigą.

„Yra mokėjimai atsakingiems asmenims. Mes turime telefoninių pokalbių išklotines su akivaizdžiais pinigų mokėjimų aptarimais. Pono Janukonio klausimai apie fanierinius reikalus, (...) „ar jūs supratote, kad mes pinigus mokėsime“ ir panašiai“, – teismui aiškino G. Juozapaitytė.

Anot jos, šie pokalbiai su specifinėmis sumomis, aptarinėjamais ne tik Vilniaus, bet ir kitų miestų šilumos ūkio reikalais, sudarytomis sutartimis, susitikimais su miestų merais atsispindi ir juodosios buhalterijos įrašuose,

„Ir tokių įrašų yra daug“, – sakė G. Juozapaitytė.

Jos teigimu, atsakovai – „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus energija“, „Litesko“, „Icor“, A. Janukonis, L. Samuolis ir A. Zuokas – užsitikrinto, kad priežiūros institucijos netrukdytų jiems vykdyti savo sukurtos pasipelnymo schemos, o nepagrįstos įmonių sąnaudos bei kaštai buvo įtraukti į tarifus vartotojams.

„Veolia“ įmonių advokatas R. Simaitis Energetikos ministerijos advokatų taip pat klausė, kiek asmenų Lietuvos savivaldybėse, kur veikė „Litesko“ ir „Vilniaus energija“, priiminėjo sprendimus dėl nuomos sutarčių bei kokie konkrečiai asmenys ten buvo papirkti, nors ieškinys pateiktas tik „Veolios“ įmonėms bei keliems konkretiems asmenims.

„Juodosios buhalterijos išraše, kaip yra įprasta korupcijai, pavadinimai yra kodiniai. Mes galime identifikuoti realų skaičių asmenų, mes galime identifikuoti įrašus, kur parašyta „Litesko Palanga“, „Litesko Alytus“, mes galime identifikuoti daug Vilniuje esančių pavardžių“, – teigė G. Juozapaitytė.

„Mes negalime konkrečiai atsakyti, kas buvo sprendimo priėmėjas ir ką konkrečiai papirko Kazlų Rūdoje. Bet tai nereiškia, kad vienas iš tų įrašų (juodojoje buhalterijoje – BNS) nėra apie Kazlų Rūdą. Mes turime pakankamai išsamios informacijos, kuri parodytų tikimybę, kad daugiau tikėtina, negu ne, kad visose savivaldybėse buvo organizuojamos tam tikros poveikio priemonės, kurios padėtų „Veoliai“ laimėti“, – kalbėjo advokatė.

Prekės ir paslaugos iš „Rubicon“ – brangiau nei rinkoje

Valstybės advokatas Ramūnas Kontrauskas iš „TGS Baltic“ teigė, kad „Veolia“ ir „Rubicon“, veikdamos tiesiogiai ir per susijusius asmenis – A. Janukonį, L. Samuolį ir A. Zuoką – korupciniais veiksmais užtikrino, kad Vilniaus šilumos tinklai būtų išnuomoti Prancūzijos energetikos grupės įmonėms.

„Kitaip tariant, atsakovai įgijo galimybę manipuliuoti tiek per Vilniaus miesto savivaldybę, tiek per A. Zuoką ir kitus politikus, tiek per „Litesko“ ir „Vilniaus energiją“, – teismo posėdyje sakė R. Kontrauskas.

Jo teigimu, atsakovai įgyvendino įvairias pelnymosi schemas, pavyzdžiui, „Veolia“ išsimokėjo valdymo mokesčius už fiktyvias „Litesko“ ir „Vilniaus energijos“ paslaugas, kurios net nebuvo suteiktos, bet šie mokesčiai buvo įtraukti į šilumos kainą.

„Įgiję „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ kontrolę, atsakovai pirmiausia tiesioginių sutarčių pagrindu, pagaliau neskelbiamų viešųjų pirkimų būdu užtikrino, kad pagrindiniais „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ tiekėjais taptų būtent „Rubicon“ grupės įmonės, kurios savo prekes ir paslaugas „Vilniaus energijai“ ir „Litesko“ pardavinėjo ženkliai didesnėmis nei rinkos kainomis“, – aiškino advokatas R. Kontrauskas.

Bylą iš esmės pradėjusiame nagrinėti Vilniaus apygardos teisme antradienį įvyko antrasis iš keturių gegužę numatytų teismo posėdžių. Iki šiol išklausyti Energetikos ministerijos advokatų paaiškinimai, taip pat atsakyta į „Veolios“ grupės įmonių, „Vilniaus energijos“ bei „Litesko“ advokatų klausimus.

Kiti posėdžiai numatyti penktadienį ir kitos savaitės trečiadienį. Penktadienį valstybės advokatai atsakys į „Icor“, A. Janukonio, L. Samuolio bei A. Zuoko advokatų klausimus.

Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999-2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkio nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.

Tuo metu „Veolia“ teigia, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį, o jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt