Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris OdetaŠaltinis: Etaplius.lt
Artėjantys žiemos šalčiai kai kuriems gali nemalonumų sukelti ne tik lauke, bet ir namuose. 2018 m. 7 proc. visų ES gyventojų neišgalėjo palaikyti tinkamos šilumos savo būstuose – tokią informaciją atskleidė visos bendrijos mastu atlikta apklausa, paskelbta ES statistikos tarnybos Eurostatas.
Nors pastebima, kad šis namuose šąlančių žmonių skaičius nuo 2012 m. stabiliai mažėja, akivaizdu, kad kaip ir pačios klimato bei orų sąlygos kiekvienoje bendrijos valstybėje, skiriasi ir šildymo sąlygos.
Daugiausia apie šaltį namuose prakalbo Bulgarijos gyventojai – net 34 proc. bulgarų neišgali tinkamai sušildyti savo namų, o po jų iškart rikiuojasi Lietuva (28 proc. gyventojų), Graikija (23 proc.), Portugalija (19 proc.) ir Italija (14 proc.).
Bulgarija, kuri yra ir viena skurdžiausių ES valstybių, sunkus gyventojų pragyvenimas lemia, kad daugelis jų bando sutaupyti šilumos sąskaita ir vis dar naudoja kietąjį kurą (dažniausiai malkas) būstui šildyti.
Kodėl pietinių valstybių gyventojai namuose šąla?
Kiek neįprastai atrodo statistikos dugne esančios pietų valstybės, kurios, mūsų, šiauriečių, požiūriu, tikrai neturėtų skųstis žiemišku šalčiu. Nors iš tiesų temperatūra šiuose kraštuose beveik niekad nenukrenta žemiau nei 0 laipsnių, dėl įvairių, daugiausia ekonominių, priežasčių šios šalys vis dar susiduria su problemomis.
Nors kaip ir visur, Pietų Europoje yra daugybė menkai izoliuotų senų pastatų, kuriuose retai kada būna įrengtas centrinis šildymas, pagrindinė šalčio būstuose priežastis – prieš daugiau nei dešimtmetį gyventojams skaudžiai kirtusi finansinė krizė, iš kurios, panašu, šios valstybės nėra iki galo išlipusios.
Portugalijos, Italijos, ypač Graikijos gyventojams pakilę mokesčiai lėmė, jog kai kurie namų ūkiai nusprendžia sutaupyti žiemą neįjungdami šildymo – remiantis portalo Keeptalkinggreece.com pateikta 2015 m. apklausa, net 23,4 proc. vargingiau gyvenančių graikų gyvena butuose, kuriuose šildymas yra išjungtas dėl sunkios ekonominės padėties.
Trečdalis lietuvių šąla savo namuose?
Nors mūsų šalyje nuo 2016 m. pakankamos šilumos namuose neturinčių žmonių skaičius nuo 31,1 proc. nukrito iki 27,9 proc., tai nė kiek nesumažina problemos rimtumo.
Tarp galimų problemos priežasčių yra ir prastai izoliuoti seni pastatai bei šildymo sistema, tačiau realiausia galima priežastis – skurdo rizika. Eurostato duomenimis, 2018 m. skurdo rizikos lygis siekė 28,3 proc., o tai lemia, kad žmonės yra priversti kiek įmanoma labiau taupyti, kur tik gali, kartais ir šilumos namie sąskaita.
Primename, kad pagal Lietuvos higienos normų reikalavimus šaltuoju metų laikotarpiu kambario oro temperatūra negali būti mažesnė nei 18 laipsnių, o jei šis reikalavimas nėra įvykdomas, reikia kreiptis į namą administruojančią įmonę ar asmenį.
alfalt-logo-skaidrus.png