Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
K. Račkauskis. Etaplius.lt fotomontažas
Lina GalkuvienėŠaltinis: Etaplius.LT
Parašus ant protokolo padėjęs „Rheinmetall“ plėtros direktorius Maximilian Froch šalies žiniasklaidai sakė, kad tikisi su Lietuva ilgalaikės partnerystės, tačiau neatskleidė, kodėl šiai gamyklai pasirinko būtent mūsų šalį, nors turėjo kvietimų iš kaimyninių šalių. Taip pat nepasakojo ar Lietuva galės įsigyti pagamintos amunicijos išskirtinėmis sąlygomis, nors tokių garsiai išsakytų replikų iš Vyriausybės buvo.
Kol kas derinama ir investicijų sutartis. Skaičiuojama, kokia dalimi prie projekto finansiškai turės prisidėti pati Lietuva. Kol kas investuotojas ieško partnerių, su kuriais bendradarbiaujant, būtų galima imtis statybų.
„Ieškome partnerių Lietuvoje ir tada matysime, koks galėtų būti jų prisidėjimas šiame specifiniame projekte“, – po ketinimų protokolo pasirašymo žurnalistams sakė „Rheinmetall“ plėtros direktorius Maximilian Froch.
155 mm artilerijos sviedinius mūsų šalyje gaminti ketinanti vokiečių gynybos pramonės milžinė bus naudinga Aljansui, mat tokie sviediniai – pagrindinis NATO artilerijos standartas. Tokia artilerija šiandienos karo kontekste – itin reikalinga. Rusija kasdien pasauliui primena, kad turi gerokai didesnį artilerijos pranašumą rengdama atakas Ukrainoje.
„Amunicijos gamyba šalyje, vietoje, yra pagrindinis nacionalinio saugumo ir gynybos interesas“, – po pasirašymo pabrėžė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Vis dėlto, Lietuvos padėtis – ypatinga. Vokiečių brigados įsikūrimui besirengianti ir pernai liepą NATO viršūnių susitikime didesnio Aljanso dėmesio dėl gerokai išaugusios karo grėsmės prašiusi šalis atrodo šiuo projektu gali tik dar labiau suerzinti Rusiją. Juk šalia – Kaliningradas, kurio „saugumas“ jai – prioritetas.
Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad gamyklos kūrimąsi pirmiausia propagandai bus tikrai panaudotas.
„Neturiu daug iliuzijų, kad neatsiras žmonių, kurie bandys tai naudoti žmonių gąsdinimui ar kažkokiam drumstimui sąmonės. Bet juk iš tikrųjų, tai kaip tik yra ženklas, kad Lietuva yra saugi šalis. (...) Ir man atrodo, kad žmonės, kuriems rūpi jų pačių saugumas, jie turėtų tiek Vokietijos brigados, tiek ir tokių gamybos koncernų „Reinmetall“ atėjimą sveikinti“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
Seimas balsavimu pritarė palankesnėms sąlygoms, kad tik šis gynybos milžinas galėtų greičiau imtis statybos be tam reikalingų leidimų, kuriais gales pasirūpinti vėliau. Vis laukiama, kada „Rheinmetall“ atskleis, kurią Lietuvos vietovę pasirinko gamyklos statyboms. Tikimąsi, kad tai paaiškės per artimiausias kelias savaites.
Vienas iš svarstomų variantų – šalia Baisogalos esantis valstybei priklausantis didelis 400 hektarų sklypas. Jį dabar naudoja Gyvulininkystės institutas.
Kaip į tokius planus reaguoja ir ar būtų pasiruošę tokio masto projektui, naujienų portalui Etaplius.lt pakomentuoti sutiko Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis ir Baisogalos seniūnė Renata Masiulienė.
Ketinimų protokolo pasirašymas.Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Meras: lauktume ir būtume pasiruošę
Radviliškio rajono meras galimame „Rheinmetall“ atėjimo į rajoną scenarijuje sako šiai dienai matantis tik pliusus.
„Tokių investuotojų atėjimas mūsų rajonui duotų didžiulę naudą, nes tokios investicijos išjudintų visą regioną, gerintų visą verslo aplinką, padėtų pritraukti ir naujų investuotojų, būtų kuriamos naujos gerai apmokamos darbo vietos, mokami mokesčiai biudžetui. Tai ypač turėtų pagyvinti Baisogalos miestelį. Be to, investicijos į ginklų amunicijos gamyklą prisidėtų ir prie viso Radviliškio krašto saugumo, nes NATO neabejotinai nepagailėtų pačių moderniausių priemonių tokiai gamyklai apsaugoti nuo galimų priešo atakų. Minusų kol kas nesimato“ – Etaplius.lt komentavo jis.
Kol kas galima tik spėti, kiek darbo vietų bus sukurta, tačiau Kazimiero Račkauskio manymu, aptarnauti ir apgyvendinti būsimą personalą Radviliškio rajonui nebūtų labai sudėtinga. Anot mero, tokioms gamykloms paprastai reikia daug aukštos kvalifikacijos specialistų, kurių Baisogaloje tikrai nepakaktų. Jo nuomone, nėra didelė problema darbuotojams atvažiuoti iš kitų rajono miestų, pavyzdžiui, Šeduvos arba Radviliškio, be to, šiais laikais darbdaviams nėra problemų reikiamus darbuotojus atsivežti iš aplinkinių rajonų. Jeigu investuotojai nuspręstų gamyklą statyti šalia Baisogalos, jie neabejotinai įvertintų darbo jėgos potencialą. O privatus verslas yra labai lankstus ir geba skubiai prisitaikyti prie naujų galimybių, todėl nekyla abejonių, kad Baisogala būtų pasiruošusi suteikti visas būtinas paslaugas.
Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas žurnalistams buvo užsiminęs, kad vokiška artilerijos sviedinių gamykla Lietuvoje galėtų pradėti veikti kitų metų pabaigoje. Mero manymu, rajonas per tą laiką būtų pasiruošęs, o vietos verslininkai pagal galimybes ir poreikį suteiktų reikiamas paslaugas.
Dėl rizikos tapti pirmu priešo taikiniu – nesibaimina
Radviliškio rajono vadovas Etaplius.lt teigė girdėjęs kai kurių gyventojų nuogąstavimus, esą jeigu gamykla bus pastatyta, karo atveju Baisogala būtų nušluota nuo žemės paviršiaus. Mero nuomone, jeigu vokiečiai pastatys gamyklą prie Baisogalos, šis kraštas turbūt bus pats saugiausias visoje Lietuvoje, nes tokie svarbūs objektai tikrai nebus palikti be apsaugos. Jie būtų saugomi pačiomis moderniausiomis priemonėmis.
„Tokios didelės pasaulinio masto kompanijos, kokia yra „Rheinmetall“, neinvestuotų šimtus milijonų eurų, jeigu manytų, kad jų investicija bus nesaugi. Radviliškio rajone veikia Oro gynybos batalionas, arsenalas, čia yra pagrindinis geležinkelių mazgas, netoli yra karinis Zoknių oro uostas, todėl ir dabar mūsų regione yra daug karinių bei kitų strateginių objektų, kurie karo atveju galimai taptų priešo taikiniais. Todėl papildomas objektas grėsmės tikrai nepadidintų, o tik paskatintų pasirūpinti dar didesne mūsų krašto oro erdvės ir kitokia apsauga“ – Etaplius.lt teigė K. Račkauskis.
Meras neatmeta prielaidos, jog kai kurie marginalių pažiūrų politikai gali mėginti gąsdinti žmones ir taip bandyti susikrauti sau politinį kapitalą, todėl kai tik bus priimtas sprendimas dėl gamyklos statybos vietos, būtina kuo skubiau susitikti su gyventojais, atsakyti į jų keliamus klausimus, nes kuo mažiau žmonės turi informacijos, tuo lengviau juos įbauginti.
Tikisi, kad geresnės vietos neras
Meras neabejoja, kad kai tik bus nuspręsta, kurioje vietoje bus vykdomos statybos, bus organizuojami susitikimai su gyventojais, kuriems bus išsamiai pristatyti būsimi investuotojų planai ir atsakyta į visus keliamus klausimus.
Radviliškio rajono vadovas neslėpė, kad tikisi, jog geresnių sklypų investuotojams nebus surasta ir jie pasirinks šį rajoną.
Seniūnė: dabar jau jaučiamas didesnis pritarimas
Tuo tarpu arčiausiai vietos gyventojų esanti valdžios atstovė – Baisogalos seniūnė Renata Masiulienė neslėpė, kad jie žinią apie galimą tokio lygio investuotoją sutiko dvejopai.
„Baisogalos miestelio ir apylinkių gyventojų reakcijos dvigubos – vieniems džiugu, kad tokios investicijos ateina pas mus, bet kita vertus, kitus neramina tai, kad esant tokiai geopolitiniai situacijai, karinės pramonės objektai atėjus (neduok dieve) dienai X tampa pagrindiniais priešų objektais. Bet, praėjus jau kažkiek laiko po šios žinios paskleidimo ir planuojamo projekto didesnio viešinimo, vis gi girdisi iš gyventojų didesnis pritarimas ir net lūkesčiai, jog ateinančios investicijos bus naudingos visapusiškai – infrastruktūros gerinimui, verslų plėtrai, darbo vietų sukūrimui ir t.t. Gyventojai supranta ir tai, kad tokie pramonės objektai turi ir didesnius saugumo garantus“, – Etaplius.lt komentavo ji.
Anot seniūnės, tokia galima investicija turėtų didelę naudą ne tik rajonui, bet ir regionui.
„Infrastruktūros gerinimas, galima verslų plėtra, naujų darbo vietų sukūrimas – tai, ko šiuo metu labai trūksta periferijoms, nes kol kas Lietuvoje didžiausios investicijos nukreiptos tik į mūsų didžiuosius miestus. Aš pirmiausia šį projektą vertinu kaip komercinį. Be abejo, kitas motyvas – karinis saugumas. Šiuolaikiniai įvykiai rodo, kad tokios gamyklos reikalingos, kad turėtume kuo gintis nuo agresorių ir jos turi būti statomos, o klausymo „kodėl pas mus, o ne pas kitus“ aš net nekeliu“ – sako R. Masiulienė.
Baisogalos miesteliui ir apylinkėms, jei bus priimtas sprendimas čia statyti gamyklą, tikrai reikės pokyčių – infrastruktūros, paslaugų (maitinimo, apgyvendinimo, prekybos ir t.t.) plėtros, bet, anot seniūnės, tai išsprendžiama, nes potencialas yra.
„Turim erdvių, nenaudojamų patalpų ir pastatų miestelyje ir aplink jį, kurios priklauso valstybei, savivaldybei ir privatiems asmenims. Na, o kad suspėti, reikia kuo skubiau daugiau konkretesnės informacijos, mažiau biurokratinių trikdžių ir noro“, – Etaplius.lt teigė Baisogalos seniūnė.
Nors statyti bus leidžiama greičiau, o statyboms leidimą reikės įgyti vėliau, vokiečiams lieka kiti įsipareigojimai. Žadama, kad „Rheinmetall“ turės atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir derinimą su gyventojais ir kitas reikalingas procedūras.
Tikimąsi, kad vokiečių gynybos pramonės milžinė savo sprendimą apie pasirinktą statybos vietą praneš artimiausiomis savaitėmis. Kol kas neaišku, kiek toks projektas pareikalaus investicijų, bet, nepatikslintais duomenimis, sumos gali svyruoti nuo mažiausiai dvidešimties iki kelių šimtų milijonų eurų.