PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Gruodžio 18 d. 20:07

Užsieniečių diskriminacija Lietuvoje: viskas normalu – lietuviai Norvegijoje irgi „diskriminuojami“

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


110957

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas mano, kad trečiųjų šalių piliečiai negali uždirbti tiek pat, kiek Lietuvos gyventojai. „Juk lietuviai ir kiti rytų europiečiai Vakarų Europos valstybėse taip pat uždirba mažiau už vietos gyventojus“, – teigia jis.

Taip LVDK vadovas komentavo šalies profsąjungų lyderių kalbas, kad Lietuvoje diskriminuojami darbuotojai iš trečiųjų šalių.

Profsąjungos Lietuvoje taip pat tvirtina, kad mūsų šalyje dirbantiems užsieniečiams dažnai mokami mažesni atlyginimai, o tai savo ruožtu dempinguoja lietuvių darbuotojų darbo jėgos kainą.

Darbuotojų teisių gynėjus piktina ir tai, kad atvykėliai iš trečiųjų šalių, ypač Ukrainos, užima darbo vietas, į kurias esą galėtų sėkmingai pretenduoti vietos bedarbiai.

D. Arlauskas: atvykėliai visur uždirba mažiau

„Vakar grįžau iš Briuselio. Ten plaukų kirpimas kainuoja maždaug 20 proc. pigiau negu Lietuvoje, nors jų atlyginimai yra tris kartus didesni“, – Alfa.lt pasakojo D. Arlauskas. Jo nuomone, taip yra dėl to, kad Briuselyje kirpėjais daugiausia dirba trečiųjų šalių piliečiai.

„Tai mūsų pasirinkimo klausimas: ar eisime brangiu keliu ir pripažinsime, kad užsieniečiai dempinguoja lietuvių atlyginimus, ar pigiu keliu – pripažindami, kad užsieniečių dempinguojami atlyginimai mažina kainas vartotojams. Pavyzdžiui, Danijoje labai dideli atlyginimai ir paslaugos labai brangios, bet ten perkamoji galia didesnė. Sako, estai uždirba 30 proc. daugiau negu lietuviai, bet už tą patį pinigų kiekį jie iš esmės gali nupirkti tiek prekių, kiek Lietuvoje. Mitas, kad dempingas yra labai blogas. Turime žiūrėti, kur yra tas dempingas. Jeigu dempingas ten, kur nesukuriama vertė, tai dempingas yra geras dalykas, nes mažina infliaciją“, – svarstė D. Arlauskas.

Jo nuomone, profsąjungos vadovaujasi primityvia logika, kad vietoje mažiau uždirbančio užsieniečio galėtų dirbti daugiau uždirbantis tautietis. „Turime apie 150 tūkst. tuščių darbo vietų ir maždaug tiek yra bedarbių. Bet negalime rasti tinkamų darbuotojų, nes jiems trūksta kvalifikacijos ir jiems „neapsimoka“ dirbti. Tai reikia užpildyti tas 150 tūkst. darbo vietų ar ne? Jeigu nereikia, tai nereikia. Bet juk esminis dalykas tas, kad būtent užsieniečiai užpildo tas tuščias vietas, į kurias mūsų tautiečiai bedarbiai neina dirbti. Taip, kaip yra Briuselyje“, – tikino D. Arlauskas.

LVDK generalinis direktorius ragina profsąjungas nemoralizuoti dėl neva nevienodų vietinių ir atvykusių gyventojų darbo sąlygų, nes taip esą yra visur pasaulyje. „Išvyksta mūsų tautiečiai dirbti į Norvegiją, Airiją ir kitur. Dauguma jų ten iš pradžių gauna minimalų atlyginimą. Tad nereikia demagogiškai aiškinti, kad užsieniečiai Lietuvoje privalo uždirbti tiek pat, kiek vietiniai“, – teigė jis.

D. Arlauskas atkreipė dėmesį, kad mūsų šalyje dirbantys užsieniečiai siunčia pinigų į tėvynę, kaip ir lietuviai, dirbantys Norvegijoje ir kitur. „Mūsų tautiečiai kasmet atsiunčia 1,5 mlrd. eurų, ir mes tuo labai džiaugiamės. Bet absoliuti dauguma jų pirmus trejus metus, kol adaptuojasi rinkoje, gauna minimalų atlyginimą. Profsąjungos sako, kad turime mokėti tiek pat. Kaip mes galime mokėti tiek pat, jeigu žmogus nemoka kalbos, nepažįsta kultūros, jeigu jo sukuriama vertė yra gerokai mažesnė? Mūsų tautiečiai kitose šalyse lygiai taip pat pereina šį etapą. Skirtumas tik tas, kad Airijoje minimalus atlyginimas yra 1,5 tūkst. eurų, tad mums atrodo, kad jie ten labai daug uždirba. Bet iš esmės lietuviai negauna tiek, kiek airiai“, – mano D. Arlauskas.

Dėl fiktyvių lenkų įmonių kaltina pačias profsąjungas

Alfa.lt rašė, kad Lietuvoje pastebimas padidėjęs komandiruotų ukrainiečių iš Lenkijoje registruotų įmonių srautas. Dažnai tokiais atvejais ukrainiečiai nė nebūna įdarbinami Lenkijoje, tiesiog atsiveža Lenkijoje išduotus fiktyvius įdarbinimo dokumentus, surašytus jiems nesuprantama kalba. Kiek šie komandiruoti darbuotojai uždirba, Lietuvos institucijos nekontroliuoja.

Dėl tokios situacijos D. Arlauskas kaltę verčia profsąjungų lyderiams.

„Iš tikrųjų, dalis ukrainiečių į Lietuvą atvyksta per Lenkijos įdarbinimo įmones. Bet norėčiau paklausti mūsų profsąjungų, kodėl jos Trišalėje taryboje priešinosi, kad trečiųjų šalių piliečius Lietuvoje galėtų įdarbinti Lietuvoje legaliai veikiančios laikinojo įdarbinimo įmonės. Dabar mes naudojamės laikinojo įdarbinimo įmonėmis, kurios registruotos Lenkijoje, o savoms tai daryti draudžiame. Mokesčiai keliauja į Lenkiją, šių įmonių kontroliuoti negalime. Mūsų įmonės mažos, joms pačioms ieškotis darbuotojų užsienyje sudėtinga. Bet mes neleidome to daryti savoms įdarbinimo agentūroms, taigi nišą užpildė Lenkijos įmonės. O dabar negalime kontroliuoti, ar pažeidžiamos Lietuvoje dirbančių užsieniečių teisės“, – pažymėjo D. Arlauskas.

Užimtumo tarnybos duomenimis, iš 7498 užsieniečių, šių metų lapkritį turėjusių galiojančius Užimtumo tarnybos išduotus leidimus dirbti Lietuvoje, 4415 buvo Ukrainos piliečiai.

Daugiausia Ukrainos piliečiai Lietuvoje įsidarbina virėjais, restoranų virėjais, staliais, plytų mūrininkais, tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotojais, elektrotechnikais, elektrinio krautuvo vairuotojais, elektromonteriais, mechanizatoriais, traktorininkais, santechnikais, stogdengiais, plieninių konstrukcijų montuotojais, plytelių klojėjais, pastatų dažytojais, šaltkalviais, kepėjais, maisto pusgaminių ruošėjais, automobilių šaltkalviais, ekskavatoriaus mašinistais.

Migracijos departamento duomenimis, šiemet iki lapkričio 30 d. Lietuva išdavė 44 974 nacionalines vizas, iš jų Ukrainos piliečiams išduota 19 950 nacionalinių vizų, o darbo pagrindu – 16 872 nacionalinės vizos.

Per tą patį laikotarpį Ukrainos piliečiams buvo išduoti 15 338 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, iš jų darbo pagrindu – 13 922.

Visiems darbuotojams moka vienodai

Vienoje didžiausių šalies logistikos bendrovių „Vlantana“ daugiau kaip pusė įdarbintų vilkikų vairuotojų yra trečiųjų šalių, daugiausia Ukrainos, piliečiai.

UAB „Vlantana“ generalinis direktorius Tomas Stonys Alfa.lt sakė, kad patys ukrainiečiai labai nori dirbti Lietuvoje, be to, kultūriškai lietuviai ir ukrainiečiai yra artimi, juos sieja nesena bendra istorija.

„Jie yra tie, kurie moka vairuoti ir nori dirbti. Nes, pavyzdžiui, darbuotojai iš tolimosios Azijos nėra darbštūs žmonės“, – pastebėjo jis.

„Vlantana“ nesinaudoja tarpininkų paslaugomis, užsieniečius įdarbina pati. „Tai visas procesas. Gauname jų pageidavimus, tuomet prašome visų reikalingų dokumentų, savais kanalais pasitikriname duomenų tikrumą, tuomet prašome Lietuvos ambasados Ukrainoje išduoti jiems darbo vizą“, – pasakojo įmonės vadovas.

T. Stonys pabrėžė, kad kviesdama ukrainiečius įmonė prisiima tam tikrą atsakomybę, jog jie atvyks ir dirbs. „Jeigu jie nuvyktų kažkur kitur, turėtume savo sąskaita juos surasti ir grąžinti į tėvynę“, – teigė jis.

Pasak T. Stonio, tiek lietuvių, tiek ukrainiečių kaita įmonėje yra panaši, tik ukrainiečiai paprastai pageidauja ilgesnio poilsio laiko tarp reisų namuose. „Atidirba 1–1,5 mėnesio ir nori kelioms savaitėms grįžti namo“, – sakė jis.

„Vlantanos“ vadovas tvirtino, kad darbo apmokėjimo požiūriu įmonė neskirsto darbuotojų į Lietuvos ir trečiųjų šalių piliečius – visiems jiems atlyginimas mokamas pagal vienodus principus.

„Yra „lietuviški“ reikalavimai, įstatymas, ir pagal tai mokama. Kam tinka – tinka, kam ne – ne. Šiaip darbštesnis ukrainietis tikrai uždirba ne mažiau negu lietuvis“, – tikino jis.

T. Stonys negalėjo pasakyti, kiek vidutiniškai per mėnesį „Vlantanoje“ uždirba vilkiko vairuotojas. „Uch, tikrai negaliu dabar taip pasakyti, nes sumuojasi ir alga, ir komandiruotpinigiai.

Tikrai bijau būti melagis. Bet, kiek žinau, visoje „Vlantanoje“ tik atlyginimas per mėnesį yra daugiau kaip 900 eurų. O dar prisideda dienpinigiai, o geresnis vairuotojas ir priedą gauna“, – skaičiavo T. Stonys.

Jis tikino, kad net norėdamas negalėtų sukčiauti ir skirstyti darbuotojų pagal tautybę ar pilietybę. „Dirba pas mus ir moldavas, ir gruzinas, ir ukrainietis, ir lietuvis. Negalima jų išskaidyti, nes pas mus veikia automatizuota apskaitos sistema. Jiems visiems darbas apmokamas pagal vieną modelį“, – tvirtino T. Stonys.

Migracijos departamento duomenimis, 2018 m. į Lietuvą atvyko daugiau nei 5,7 tūkst. Ukrainos piliečių, o šių metų pradžioje mūsų šalyje iš viso jų gyveno daugiau nei 17 tūkst. Vis daugiau užsieniečių į Lietuvą atvyksta darbo tikslais ir užima pozicijas, kurių Lietuvos darbo rinkoje trūksta.

Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, 38 mln. gyventojų turinti Lenkija tapo populiariausia laikino įsidarbinimo šalimi tarp užsieniečių ir aplenkė net Jungtines Valstijas.

Į Lenkiją per metus atvyksta apie 1,2 mln. laikinų migrantų, dauguma jų – ukrainiečiai. Jie užpildo daugybę darbo vietų, kurias po įstojimo į ES paliko lenkai, išvykę ieškoti pelningesnio darbo Vakaruose.

Profsąjungų priekaištai valdžiai: neparengia specialistų rinkai

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad per pastaruosius penkerius metus darbuotojų iš trečiųjų šalių srautas auga geometrine progresija, o darbdaviai reikalauja vis didesnių lengvatų šiems darbuotojams atsivežti ir įdarbinti.

„Mums nerimą kelia ne tiek tai, kad užsieniečiai atvyksta legaliai dirbti į Lietuvą, kiek Lenkijoje registruotos laikinojo įdarbinimo agentūros, kurios skolina trečiųjų šalių piliečius Lietuvos įmonėms. Tuomet juos kontroliuoti labai sunku, nes darbuotojai darbo sutartis – neaišku, kokiomis sąlygomis, – pasirašo Lenkijoje ir Lietuvoje dirba visiškai socialiai neapsaugoti. Šio proceso niekas nekontroliuoja, nors už tą patį darbą žmogus, nesvarbu, iš kur atvykęs, turėtų gauti tą patį atlyginimą“, – teigė I. Ruginienė.

Profsąjungos, pasak jos, jau seniai reikalauja sugriežtinti šių Lenkijos agentūrų veiklą Lietuvoje, jas licencijuoti, tačiau to pasiekti esą nepavyksta.

„Darbuotojų iš trečiųjų šalių skaičius vis didėja, o darbdaviams vis negana. Prieš kelerius metus jie kalbėjo, kad trūkstamų darbuotojų įsivežimas yra laikinas reiškinys, kad šie specialistai bus rengiami Lietuvoje. Deja, taip neatsitiko“, – apgailestavo I. Ruginienė.

Profsąjungų lyderė priekaištauja valdžiai, kad trūkstamų darbuotojų vietas metai iš metų užpildo užsieniečiai. „Niekas nesikeičia nei švietimo, nei perkvalifikavimo sistemoje. Renkamės lengviausią kelią – atsivežame darbuotojus iš trečiųjų šalių, tačiau nieko nedarome, kad mūsų gyventojai galėtų persikvalifikuoti ir šias vietas užimti“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Jos nuomone, Lietuvoje niekas realiai nevaldo informacijos apie atvykstančiųjų srautą, darboviečių, kuriose užsieniečiai dirba, ir trūkstamų pareigybių skaičių. Esą ši informacija išbarstyta po skirtingas institucijas, o bendros duomenų bazės nėra.

„Mūsų pozicija visada buvo ta, kad aukštosios ir profesinės mokyklos turi reaguoti į darbo rinką, bet taip nėra. Kaip buvo, taip ir yra populiariausios teisininkų, vadybininkų specialybės. O kur staliai, santechnikai, suvirintojai, elektrikai? Šių specialybių darbuotojų trūksta. Kodėl Lietuvoje neteisingai nuvertintos profesinės mokyklos? Kiek dar tai truks? Kiek dar šios mokyklos bus niekinamos, o jų prestižas – menkinamas? Juk daugelyje Vakarų valstybių profesinis mokymas yra garbingas, jaunimas renkasi šias mokyklas, o jas baigęs eina į darbo rinką ir gali oriai gyventi. Geras santechnikas ar suvirintojas daug kur uždirba netgi daugiau negu darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu“, – sakė I. Ruginienė.

Dėl to, kad jaunimas nesirenka mokytis amato, jos nuomone, iš dalies kalta valdžia, nes ji „neinvestuoja“ į profesinio rengimo sritį, į jos populiarinimą, nevykdomas profesinis orientavimas kaip Vakaruose, kur dar mokykloje siekiama nukreipti jaunuolius mokytis rinkoje paklausių ir gerai apmokamų specialybių.

„Nustebtumėte sužinoję, kiek uždirba geras suvirintojas. Bet mūsų profesinės mokyklos toliau skursta dėl mažo jose besimokančiųjų skaičiaus, o darbdaviai vis skundžiasi dėl darbuotojų trūkumo“, – kalbėjo profsąjungų lyderė.

Liberalizavo užsieniečių įdarbinimą

Nuo 2017 m. liberalizavus užsieniečių įsidarbinimo tvarką, nebereikia gauti leidimų dirbti užsieniečiams, kurių profesija patenka į trūkstamų profesijų sąrašą.

2019 m. antrąjį pusmetį yra numatytos tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo, suvirintojo, metalinių laivų korpusų surinkėjo, metalo lenkimo staklių operatoriaus, siuvėjo, skerdiko, mėsininko, dujų vamzdyno montuotojo, laivo vamzdynų įrengėjo, betonuotojo, plytų mūrininko, elektriko, pastolių statytojo, tinkuotojo, izoliuotojo profesijos.

„Trūkstant kai kurių profesijų darbuotojų, darbdaviai neretai šią problemą yra priversti spręsti pasitelkdami kvalifikuotą darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Užsieniečių įdarbinimas tampa vis populiaresnis tarp Lietuvos įmonių ir priklauso nuo situacijos darbo rinkoje“, – sakė Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Darbdavys, norintis įdarbinti užsienietį, turi kreiptis į Užimtumo tarnybos administracijos padalinį, kurio veiklos teritorijoje užregistravo laisvą darbo vietą. Laisvos darbo vietos skelbimas turi būti ne trumpesnis nei 5 darbo dienos. Neatsiradus tinkamam kandidatui laisvai darbo vietai užimti, darbdavys gali teikti dokumentus dėl užsieniečio įdarbinimo.

Ukrainos pilietis gali atvykti į Lietuvos Respubliką pagal bevizį režimą. Jeigu užsieniečio (taip pat ir Ukrainos piliečio) profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, tuomet užsienietis gali būti įdarbintas iš karto be Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti.

Jeigu užsieniečio profesija nėra įtraukta į Profesijų, kurių trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, tuomet užsienietis privalo gauti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.

Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas per 7 darbo dienas nuo dokumentų Užimtumo tarnyboje gavimo dienos.

Alfa.lt

alfalt-logo-skaidrus.png