Šiaulių „Aušros“ muziejuje – paroda apie pirmąją modernią demokratinę Konstituciją Europoje

Šiauliai

„Gegužės 3-osios Konstitucijos priėmimas“, Jan Matejko paveikslo fragmentas, Varšuvos Karališkieji rūmai

Jolita KirkilaitėŠaltinis: Etaplius.lt

36055

Gegužės 2 d. 14 val. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) bus atidaryta paroda „Gegužės 3-osios Konstitucija“. Parodos atidaryme dalyvaus Vyriausiasis Lietuvos archyvaras Ramojus Kraujelis, Lenkijos instituto Vilniuje atstovas, „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza. Bus pristatytas parodai skirtas leidinys.

Gegužės 3-osios Konstitucija – pagrindinis Abiejų Tautų Respublikos įstatymas, priimtas Ketverių metų Seimo 1791 m. gegužės 3 d. Ši Konstitucija laikoma pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje rašytine konstitucija po Jungtinių Amerikos Valstijų 1789 m. įsigaliojusios konstitucijos.

Seimas, kuris tęsėsi nuo 1788 m. į istoriją įėjo Didžiojo arba Ketverių metų Seimo vardu. Jis pradėjo darbą esant komplikuotai tarptautinei padėčiai. Rusija, įtvirtinusi Respublikos protektoratą, įsivėlė į karus su Turkija ir Švedija. Austrija palaikė Rusiją prieš Turkiją, o Prūsija Rusijos atžvilgiu laikėsi aiškiai priešiškos pozicijos. Tai atrodė kaip vienintelė galimybė atgauti suverenumą. Seimui pavyko sudaryti konfederaciją, vadinamoji garantinė sutartis buvo nutraukta, likvidavus Nuolatinę Tarybą, Seimas perėmė visišką valdžią ir pradėjo valstybės valdymo reformą. Konstitucijos priėmimas buvo aukščiausias šių veiksmų taškas. Konstitucija buvo priimta visiškai demokratiniu būdu. Ji įtvirtino konstitucinės monarchijos santvarką, kuri daugumoje Europos valstybių prasidėjo tik kitame šimtmetyje, palaikė esamą visuomenės struktūrą, bet atvėrė kelią visuomenės pažangai ir numatė tolesnio santvarkos keitimo perspektyvas.

Gegužės 3-osios Konstitucija sudaryta iš iškilmingos preambulės ir 11 straipsnių. Penktajame straipsnyje „Valdžia, arba viešosios valdžios reikšmė“ teigiama: „Bet kokia valdžia žmonių visuomenėje gimsta iš liaudies valios. Todėl [...] tautos valdžia iš trijų valdžių susidėti privalo [...], būtent: įstatymų leidžiamoji valdžia priklausys renkamiems luomams, aukščiausioji vykdomoji valdžia – karaliui ir Priežiūros tarybai, o teisminė valdžia – esamoms arba būsimoms jurisdikcijoms.“ Tokiu būdu buvo įtvirtintas Monteskjė postuluotas trijų valdžių principas: įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teismų. Sudėtinė Konstitucijos dalis yra 1791 m. spalio 20 d. Seimo priimtas įstatymas – „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimas“. Pagal jį Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) privalėjo būti atstovaujama taip, kad pusė iždo ir karo komisijų bei trečdalis policijos komisijos narių būtų iš LDK. Komisijoms paeiliui turėjo vadovauti lenkas ir lietuvis. Lietuvoje surinkti mokesčiai turėjo būti ten ir išleisti. Lietuvoje turėjo veikti atskiri iždo teismai. Abiejų Tautų Respublika tapo vieninga valstybe, susidedančia iš dviejų lygiateisių narių.

1791 m. gegužės 3 d. įvesta santvarka gyvavo trumpai. Rusija nesusitaikė su įtakos Lenkijai praradimu, ir sudariusi taiką su Turkija bei Švedija, pradėjo karinius veiksmus prieš Respubliką. Neilgai trukus jie baigėsi karaliaus kapituliacija ir Gegužės 3-osios Konstitucijos priešininkų, susivienijusių į Rusijos įtakojamą Targovicos konfederaciją, pergale. Targovicos konfederatai siekė ištrinti bet kokius Konstitucijos pėdsakus. Ypač atkakliai buvo medžiojami originalūs šio dokumento egzemplioriai. Tekstas iš Lietuvos Metrikos tikriausiai išliko Karališkojoje bibliotekoje, nes ten konfederatų rankos nesiekė. Tekstą iš Viešojo Potockių archyvo slapstė šios giminės atstovai. Egzempliorių iš Ketverių metų Seimo archyvo išsaugojo vienas Seimo sekretorių. Parodoje rodomos Konstitucijos originalų, kitų susijusių dokumentų, meno kūrinių skaitmeninės kopijos.

Parodos rengėjai: Lenkijos valstybinių archyvų generalinė direkcija, Varšuvos senųjų dokumentų centrinis archyvas, Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt