Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA
„Darbas vyksta. Dabar yra ruošiamas Finansų ministerijos įstatymas dėl specialiojo fondo, kuriame papildomos lėšos būtų kaupiamos. Šaltiniai čia yra ir sudėtingesnis, ir paprastesnis klausimas, nes tai yra dabartinių įstatymų tam tikri pakeitimai, bet reikia paties specialaus fondo įstatymą paruošti“, – penktadienį Klaipėdoje žurnalistams kalbėjo I. Šimonytė.
„Finansų ministerija, mano žiniomis, jau prie finalinės stadijos, galbūt kitą savaitę galės jau tą fondo įstatymo projektą pateikti institucijoms derinti. Manau, kad čia kelių savaičių klausimas“, – tikino ji.
I. Šimonytė pažymėjo, kad su mokesčiais susijusius įstatymus reikia priimti iki birželio pabaigos, tada jie įsigaliotų nuo 2025 m. pradžios.
„Žinome, kad jeigu mokesčių įstatymai, kad ir tie, dėl kurių nėra ginčų (...), jie vis tiek turi būti priimti iki birželio pabaigos, kad galėtų įsigalioti nuo ateinančių metų, nors faktiškai tas mokestis būtų mokamas tik 2026 m. Tikrai terminų laikysimės ir pasiūlymus Seimui pateiksime tinkamu metu, kad juos būtų galima priimti iki sesijos pabaigos“, – sakė premjerė.
ELTA primena, kad balandžio viduryje įvyko premjerės Ingrida Šimonytė surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.
Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir PVM po 1 proc. punktą.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.