Pensijų fondų priežiūra ir pasirinkimas: atsakymai kaupiantiesiems

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

68593

Nuo šių metų įsigaliojus pensijų kaupimo sistemos pertvarkai, per pusmetį gyventojai turi nuspręsti, ar dalyvaus šioje sistemoje. Lietuvos bankas pateikia atsakymus į gyventojų užduodamus klausimus dėl II pakopos pensijų fondų: pensijų fondų valdytojo pasirinkimo, pensijų fonduose kaupiamų lėšų saugumo, kaupimo II ir III pakopų pensijų fonduose skirtumų.

Ar gali gyventojas pats pasirinkti II pakopos pensijų fondų valdytoją?

Gyventojai, kurie iki šiol nekaupė II pakopos pensijų fonde ir kuriems yra mažiau nei 40 metų, buvo automatiškai priskirti konkrečiam pensijų fondų valdytojui, tačiau jie gali savo nuožiūra pakeisti pensijų fondų valdytoją kitu.

Gyventojai gali rinktis vieną iš penkių Lietuvoje veikiančių antros pakopos pensijų fondų valdytojų: „SEB investicijų valdymas“, Swedbank investicijų valdymas, „Aviva Lietuva“, Luminor investicijų valdymas, „INVL Asset Management“.

Pensijų fondų veiklą stebi Lietuvos bankas, taip pat kaupia ir apibendrina pensijų fondų rezultatus bei taikomus mokesčius, skelbia šią informaciją vartotojams: ją galima rasti Lietuvos banko svetainėje.

Kaip pasirinkti pensijų fondų valdytoją: investavimo strategijos, mokesčiai ir praeities rezultatai?

Nuo 2019 m. sausio 1 d. visi kaupiantieji yra priskiriami gyvenimo ciklo fondams pagal savo gimimo metus - kiekvienas pensijų fondų valdytojas yra įsteigęs gyvenimo ciklo fondus, skirtus 1954-1960, 1961-1967, 1968-1974, 1975-1981, 1982-1988, 1989-1995 ir 1996-2002 metų gimimo dalyvių grupėms.

Pensijų fondų valdytojų valdomi gyvenimo ciklo fondai tarpusavyje skiriasi investavimo strategijomis.

Kiekvieno gyvenimo ciklo fondo investavimo strategija kinta pagal dalyvių, kuriems skirtas šis fondas, amžių. Kol dalyviai yra jaunesni, fondas investuoja rizikingiau, ilguoju laikotarpiu siekdamas didesnės grąžos. Fondo dalyviams artėjant pensinio amžiaus link siekiama apsaugoti sukauptą sumą, mažiau rizikingų turto klasių (valstybių ir įmonių obligacijos, pinigų rinkos priemonės, indėliai ir pan.) dalis didėja.

Pensijų fondų valdytojų valdomų gyvenimo ciklo fondų investavimo strategijos gali skirtis pagal rizikingų ir mažiau rizikingų turto klasių santykį atsižvelgiant į tai, kiek konkretaus fondo dalyviui liko laiko iki pensijos. Kiekvieno gyvenimo ciklo fondo investavimo strategija turi būti skelbiama pensijų fondų valdytojo interneto svetainėje, joje pateikiama pensijų fondo investavimo strategijos diagrama, kuri parodo, kada ir kiek pradedama mažinti investavimo rizika - priklausomai nuo valdytojo rizika gali būti pradedama mažinti likus 19, 17, 16 ar 15 metų iki pensinio amžiaus.

Renkantis II pakopos pensijų fondų valdytoją, reiktų atkreipti dėmesį į paslaugos kainą, t. y. valdymo mokestį. Mokesčio dydis yra reguliuojamas įstatymu ir jis negali būti didesnis nei 0,8 proc. sukaupto turto vertės 2019 m., 0,65 proc. - 2020 m. ir 0,5 proc. - nuo 2021 m. Informacija apie visų pensijų fondų taikomus mokesčius taip pat skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje.

Vienas iš galimų rodiklių, leidžiančių vertinti pensijų fondų valdytojų investavimo veiklos efektyvumą, gali būti jų valdytų pensijų fondų praeities rezultatai. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad gyvenimo ciklo fondai veiklą pradėjo tik nuo 2019 m. pradžios, informaciją apie praeityje veikusių fondų rezultatus reikėtų vertinti itin atsargiai, turint omenyje, kad geri praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir ateityje.

Ar gyventojas gali pasirinkti kaupti ne savo amžių atitinkančiame gyvenimo ciklo fonde?

Pasirinkus pensijų fondų valdytoją, gyventojui pirmiausia pasiūloma kaupti viename iš septynių gyvenimo ciklo fondų, skirtų 1954-1960, 1961-1967, 1968-1974, 1975-1981, 1982-1988, 1989-1995 ir 1996-2002 metų gimimo dalyvių grupėms.

Jeigu gyventojas pageidauja pensijų įmokas kaupti ne savo amžių atitinkančiame gyvenimo ciklo pensijų fonde, jis turi kreiptis į pensijų fondų valdytoją ir raštu atsisakyti kaupti pensijų įmokas jo amžių atitinkančiame pensijų fonde. Savo ruožtu pensijų fondų valdytojas turi gyventoją supažindinti su papildomomis rizikomis, kylančiomis dėl pensijų įmokų kaupimo ne jo amžių atitinkančiame gyvenimo ciklo pensijų fonde.

Ar kaupiantysis gali keisti pensijų fondų valdytoją?

Taip, gyventojas gali pakeisti pensijų fondų valdytoją. Už perėjimą į kito pensijų fondų valdytojo valdomą pensijų fondą gali būti daromi atskaitymai, kurių dydis negali viršyti 0,05 proc. dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų.

Tokie patys atskaitymai gali būti taikomi ir tuo atveju, jei pensijų fondų valdytoją nori pakeisti gyventojas, nusprendęs sustabdyti dalyvavimą II pakopos pensijų kaupimo sistemoje, bet sukauptas lėšas palikti pensijų fonde.

Ar sukauptos gyventojų lėšos saugios, jei pensijų fondų valdytojas bankrutuotų?

Gyventojų sukauptos lėšos II pakopos pensijų fonduose yra atskirtos nuo pensijų kaupimo bendrovės turto ir saugomas depozitoriume, t. y. banke. Turto atskyrimas yra viena iš svarbiausių dalyvių kaupiamų lėšų saugumo garantijų. Todėl net ir tuo atveju, jei pensijų fondų valdytojas nutrauktų veiklą (dėl bankroto, likvidavimo ar reorganizavimo), dalyviai savo sukauptų lėšų neprarastų - jos būtų perduotos valdyti kitam pensijų fondų valdytojui.

Kaip valdoma II pakopos pensijų fondų investavimo rizika, kad investicijos būtų saugios ir duotų pajamų?

Pensijų fondų valdytojai, investuodami lėšas, privalo laikytis griežtų taisyklių, kuriomis numatoma, į kokias finansines priemones pensijų fondai gali investuoti ir kaip turi būti valdoma investavimo rizika.

Investuojamoms lėšoms taikomi rizikos išskaidymo reikalavimai - įstatyme nustatyta, kiek maksimaliai galima įsigyti vienokių ar kitokių vertybinių popierių, ar kito turto. Pavyzdžiui, pensijų fondų valdytojui negalima investuoti daugiau kaip 5 proc. valdomo turto į vieną kurį nors objektą, tarkime, į vienos įmonės akcijas. Taip išvengiama rizikos, kuri galėtų kilti, jei didelė lėšų dalis būtų investuota į vieną objektą, o jo vertė dėl nepalankios rinkos situacijos ar kitų veiksnių reikšmingai sumažėtų.

Šios investavimo taisyklės užtikrina tai, kad investicijos būtų saugios ir uždirbtų pajamų, o Lietuvos bankas prižiūri, kad pensijų fondai šių taisyklių laikytųsi. Tačiau, net ir taikant šias taisykles, gyventojų sukaupto turto vertė II pakopos pensijų fonde gali svyruoti priklausomai nuo padėties vertybinių popierių rinkose konkrečiu metu.

Kaip užtikrinama, kad pensijų fonde sukauptos gyventojo lėšos nesumažės prieš išeinant į pensiją?

Nuo 2019 m. sausio 1 d. II pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą. II pakopos pensijų fonduose kaupiančių gyventojų lėšos perkeliamos į gyvenimo ciklo fondą pagal jų gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais - fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę, taip sumažinant riziką netekti santaupų priartėjus pensiniam amžiui.

Pačiam kaupiančiajam nebereikia galvoti, kokio rizikingumo fondą pasirinkti ir kada jį keisti, - tai yra daroma automatiškai atsižvelgiant į laiką, likusį iki pensijos. Taip siekiama optimizuoti gyventojų uždarbį, kurį jie galėtų prarasti pasirinkę pernelyg rizikingą ar konservatyvų pensijų fondą.

Koks skirtumas tarp II ir III pakopos pensijų fondų?

Kaupti II ar III pakopos pensijų fonde yra individualus kiekvieno asmens apsisprendimas ir gali būti skirtingas priklausomai nuo žmogaus poreikių, gaunamų pajamų ar amžiaus. Be abejo, gyventojai lėšas gali kaupti ir abiejose pakopose.

Kaupimas pensijai III pakopos pensijų fonduose yra lankstesnis nei II pakopos, tačiau kartu ir brangesnis. Kaupiant III pakopos fonduose, galima be apribojimų pasirinkti pensijos išmokėjimo būdą, be to, iš III pakopos pensijų sistemos galima bet kada pasitraukti arba atsiimti dalį sukauptų lėšų, tačiau tokiu atveju būtų galimai prarandama gyventojų pajamų mokesčio lengvata.

Palyginkite: kaupiant II pakopos pensijų fonduose, mažiau laisvės disponuoti sukauptomis lėšomis, taip pat yra nustatytas minimalus įmokos dydis. Kaupiančiųjų II pakopos fonduose įmokos dydis yra 3 proc. dalyvio pajamų arba didės kasmet iki 2023 m. nuo 1,8 iki 3 proc. dalyvio pajamų, o iš valstybės biudžeto kiekvieną mėnesį bus pervedama skatinamoji įmoka procentais šalies vidutinio darbo užmokesčio - ji kasmet didės atitinkamai nuo 0,3 iki 1,5 proc. priklausomai nuo dalyvio įmokos. Dalyviams, pasirinkusiems kaupti daugiau nei 3 proc. savo darbo užmokesčio, yra galimybė pasinaudoti gyventojo pajamų mokesčio lengvata. Prie pensijos kaupimo gali prisidėti ir dirbančiojo darbdavys - tokiu atveju jis taip pat galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata.

Antra, II pakopos pensijų fondų maksimalūs mokesčiai yra reguliuojami ir nustatyti įstatyme, o III pakopos pensijų fondų mokesčius nustato patys pensijų fondų valdytojai. Mokesčiai yra nevienodi ir gali būti skaičiuojami tiek nuo sumokėtos įmokos, tiek nuo sukaupto kapitalo. Palyginkite: II pakopos pensijų fondų atskaitymai iš valdomo turto šiuo metu sudaro 0,8 proc., tačiau nuo kitų metų jie kasmet mažės ir nuo 2021 m. sudarys 0,5 proc. II ir III pakopų pensijų fondų valdytojų taikomus mokesčius Lietuvos bankas skelbia interneto svetainėje www.lb.lt.

Galiausiai asmenims gali būti sudėtingiau pasirinkti tinkamos investavimo rizikos III pakopos pensijų fondą, nes III pakopos pensijų sistemoje veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms negalioja reikalavimas įkurti gyvenimo ciklo fondus, kuriuose investavimo rizika būtų automatiškai mažinama fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus. Gyvenimo ciklo fondus įsteigti II pakopos pensijų sistemoje yra privaloma.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt