Mui­tų ir im­por­to PVM dek­la­ra­ci­jo­se „už­stri­gę“ gy­vū­nai ga­be­ni­mo nar­vuo­se pra­lei­džia pa­ras

Lietuva

Olan­dų ma­ža­sis spa­nie­lis (Kooi­ker­hond­je) Ru­si­jos rin­ko­je kai­nuo­ja apie 500 Eur, ES rin­ko­je – ke­le­tą tūks­tan­čių. „Aš dek­la­ra­vau tik­rą kai­ną, ku­rią su­mo­kė­jau už šu­ne­lį, – 850 Eur. Bet mui­ti­nė įkai­no­jo jį 1 000 Eur. Ko­dėl? Iš kur jie trau­kia tas kai­nas?“ – ne­sup­ran­ta prikėja Gintarė. (Gintarės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

188944

Nuo lie­pos 1 d. įsi­ga­lio­jus im­por­to PVM po­ky­čiams, vi­sos iš tre­čių­jų ša­lių įsi­gy­ja­mos ir siun­to­se iš tre­čių­jų ša­lių į ES at­si­siun­čia­mos pre­kės nuo 0,01 Eur ver­tės ap­mo­kes­tin­tos im­por­to PVM. Į tą pa­tį są­ra­šą pa­puo­lė ir gy­vų siun­tų ve­žė­jai, t. y. įsi­ve­žan­tys veis­li­nių šu­nų, ka­čių ar ki­tų gy­vū­nų.Deklaravimo srautas labai išaugo, o muitininkams ėmė kliūti realios pirkimo kainos, procedūros muitinėje prie ES sienų itin prailgėjo, kartu „įkalindamos“ ir gyvūnų jauniklius narvuose.

Muitinėje gyvūnai „perkainojami“

Ne paslaptis, kad trečiosiose šalyse veisliniai gyvūnai yra gerokai pigesni negu ES šalyse, tad nemažai pirkėjų įsiveža jų iš Rusijos. Iki šiol įsivežantieji gyvūną iš trečiųjų (ne ES) šalių deklaruodavo už jį sumokėtą kainą ir sumokėdavo muito mokesčius. Gyvūnai paprastai atkeliauja per Latvijos išorinę sieną, retkarčiais – per pasienį su Lenkija, Rusijos Kaliningrado sritimi, Baltarusija.

Tačiau pastaruoju metu daugelis vežėjų pasakoja dvigubai ilgiau „užstrigę“ prie Rusijos–Latvijos sienos, nes susidūrė su pasikeitusia tvarka – naujai skaičiuojami mokesčiai ir išduodamos deklaracijos. Vežėjai pasakoja, kad realiai sumokėta kaina už gyvūną tapo nebesvarbi, nors ir pateikiami turimi dokumentai: dažniausiai tai būna pirkimo ir pardavimo sutartys, bankinio pavedimo kopijos ir kiti įrodymai. Esą muitinės pareigūnai turi ir taiko savo „kainininkus“, pagal kuriuos įvardijama kaina neatitinka nei šalies, iš kurios įvežama, rinkos vidurkio, nei ES vidaus šalių vidurkio. Kokia metodika remiantis jis buvo sudarytas, esą neskelbiama – vežėjai spėja, kad buvo renkama vidutinė rinkos kaina kiekvienai veislei.

„Tarkime, jie sužinojo, kad pudeliukai kainuoja vidutiniškai du tūkstančius eurų. Važiuojant per sieną, jiems nusispjauti, kokią kainą mokėjai ir nurodei, jie įkainoja sava kaina ir turi nuo jos sumokėti 21 procentą“, – pasakoja pasipiktinusi pirkėja socialinio tinklo gyvūnų grupėje.

„Lietuvos muitinė nėra nustačiusi jokių įkainių. Asmenys, gabenantys naminius gyvūnus, turi muitinei pateikti visus pirkimą ir pardavimą pagrindžiančius įrodymus: t. y. pirkimo ir pardavimo sutartis, sąskaitas faktūras, mokėjimo dokumentus ir kt., kuriuos muitinei patikrinus neturi kilti jokių abejonių apie deklaruojamą naminio gyvūno kainą. Jei tokie dokumentai nepateikiami, muitinė taiko kitus muitinio įvertinimo metodus“, – teigia Muitinės departamento Muitinės procedūrų skyriaus vyr. specialistas Darius Valickas.

O vežėjai pasakoja neįtikėtinas istorijas: esą važiavo kartu trys airių kviečiaspalviai lygiaplaukiai terjerai – trys sesės iš vienos veisėjos – ir jie visi buvo įkainoti ir apmokestinti skirtingai. Tokiais atvejais vežėjams kyla klausimų, kokie dar papildomi šuns įkainojimo kriterijai yra taikomi muitinėse. Tarp vežėjų jau net sklando mitas apie „slaptą muitinės kainininką“. Nors muitinė bet kokį įkainių egzistavimą neigia, viena pirkėja pasakoja, kad, įsiveždama šuniuką iš Kaliningrado srities, ji paskambino į pasienio postą ir paklausė, kiek konkrečiai įkainota toji veislė, kad būtų galima įrašyti į deklaraciją kainą, nekeliančią problemų, įvažiuojant iš Rusijos į Lietuvą.

image-6487327.JPG

Mokesčiui neprieštarauja, bet nori pagrindimo

Vežėjai neprieštarauja, kad mokesčiai turi būti mokami. Bet jiems neaiškūs apskaičiavimo kriterijai.

„Tai yra ir gerai, ir blogai. Iš vienos pusės, reikia valstybei mokesčius surinkti ir mums, piliečiams, juos mokėti, reikia kažkaip kontroliuoti šitą situaciją, gal net ir mažinti populiaciją iš trečiųjų šalių, nes ten yra ne tik veislynų, bet daug daugyklų, fermų ir dėl to ten šuneliai pigesni“, – sutinka viešai įvardyta nepanorusi veisėja šiaulietė Gintarė (asmens tapatybė redakcijai žinoma, – aut. past.), kurios „Etaplius“ paprašė įvertinti padėtį.

Bet, iš kitos pusės, anot jos, net sąžiningai pirkdama šunį, ji pateko į situaciją, kai neaišku, kaip tie mokesčiai skaičiuojami.

„Mano įvežamo šuniuko labai reta veislė – olandų mažasis spanielis (Kooikerhondje). Tokių Lietuvoje vos keli. JK skelbimuose jis įkainotas 4 000–7 000 svarų. Rusijoje jo kaina maždaug 500 Eur. Mes su šuniuko veisėja sutarėme 850 Eur sumą. Juk perku parodoms, man reikia geriausio vadoje. Aš ir deklaravau tikrą kainą, kurią sumokėjau už šunelį. Bet muitinė įkainojo jį 1 000 Eur. Kodėl? Iš kur jie traukia tas kainas?“ – visiškai nebesupranta moteris.

Maždaug 30 Eur permokėtas mokestis šiuo atveju – principo reikalas. Tad ji pateikė pavedimo kopiją, susitarimo su veisėja kopiją, kur nurodytos kainos, ir mėgins permoką susigrąžinti vien tam, kad išsiaiškintų patį apmokestinimo mechanizmą ir kitą kartą žinotų bei kitus pakonsultuoti galėtų.

Anot jos, egzistuoja ir daugiau aplinkybių, kai neaišku, kaip bus nustatoma kaina, ar tai nebus traktuojama kaip galimas pažeidimas, ar nebus taikomi papildomi mokesčiai.

„Egzistuoja susitarimai tarp veisėjų: mes mainomės šunimis arba būna, kad veisėjas šunį dovanoja, žinodamas, kad naujas savininkas į jį labai daug investuos ir ateityje jam grąžins geriausią to šuns palikuonį. Kartais veisėjui yra garbė, kad jo šunį perka geriausi Europoje veislynai, todėl jis parduoda tą šunį už simbolinius kelis šimtus eurų. Būna, kad šuo siunčiamas tik sukergti ir paskui grąžinamas arba atkeliauja vadinamas „alimentinis“ šuniukas (t. y. iš vados atiduodamas kaip atlygis už atsiųstą kilmingo patino spermą, – aut. past.). Būna, aišku, labai retai, kad gyvūnus iš tiesų dovanoja. Pavyzdžiui, viena moteris gavo dovanų šešerių metų kastruotą persų katiną. Tai kokia kaina jis būtų įkainotas?“ – sako Gintarė, įsitikinusi, kad dar daug neatsakytų klausimų iškils ir vežėjams, ir veisėjams, ir pirkėjams.

Panaikinta PVM lengvata – ir gyvūnų siuntoms

Visos šios istorijos ir sudėtinga situacija ėmė klostytis po liepos 1 d., kai buvo panaikinta importo PVM lengvata siuntoms iš trečiųjų šalių. Nuo tada itin išaugo apdorojamų muitinės deklaracijų skaičius. O gyvūnai taip pat buvo prilyginti siuntoms. Tad iš vežėjų, kertant sieną, reikalaujama elektroninių muitinės deklaracijų ir kainas pagrindžiančių pirkimo dokumentų PVM mokesčiui apskaičiuoti.

Jei jų nėra ar kainos pasirodo per mažos, muitinė ieško, skaičiuoja ir taiko „savas“ kainas, kiekvienam rengia ir spausdina deklaracijas. Vežėjai skundžiasi, kad taip gyvūnų buvimo narvuose laikas ilgėja – kartais iki paros, kartais iki savaitės.

Muitinės specialistai sako, kad kalti mokesčiai, tiksliau – jų laiku ir tinkamai nesumokantys vežėjai, kurie nepasidomi esama tvarka ir nesinaudoja išankstinėmis elektroninėmis deklaracijomis, kartais net neturi su savimi gyvūno pirkimo sutarčių ir apmokėjimo kopijų.

„Viena priežasčių, kodėl gyvūnėliai „užtrunka“ muitinėje, – mokesčiai už importuojamą gyvūną, kurių nematydama muitinė negali gyvūno išleisti, o sumokėjimas sistemoje pasirodo ne iškart. Rekomenduojame importuojamų augintinių savininkams mokesčius sumokėti iš anksto, pateikiant išankstinę deklaraciją. Jei bus mokesčių permoka, muitinė grąžins“, – pataria muitinės vyr. specialistas D. Valickas.

Kad deklaravimas, o kartu ir ištįsusi kelionė, sutrumpėtų, rekomenduotina mokesčius sumokėti iš anksto banko pavedimu. Galima atsiskaityti ir vietoje, muitinio įforminimo metu: banko kortele, muitinės pareigūnui grynais pinigais arba muitinės poste esančioje banko kasoje, atlikti elektroninį mokėjimo pavedimą. Taip pat savarankiškai deklaruojantieji gali mokėti ir per Mokesčių apskaitos ir kontrolės informacinės sistemos paslaugų portalą, naudojantis Elektroniniais valdžios vartais. Tačiau tokiu atveju gali užtrukti, kol muitinė pamatys įmoką savo sistemoje, ypač jei pavedimas vykdomas iš skirtingo ar kitos šalies banko. Todėl tenka laukti: nuo keleto minučių iki kitos darbo dienos popietės.

Yra ir mokesčio atidėjimo galimybė (iki kito mėnesio 16 d.), jeigu pateikta garantija.

„Muitinė prekes išleidžia į laisvą apyvartą, kai gauna deklaracijoje apskaičiuotus mokesčius arba patvirtinimą iš banko, kad mokėjimas įvyko“, – rašoma muitinės Mokesčių administravimo skyriaus vedėjos Danguolės Androšiūnienės pateiktoje mokėjimo tvarkoje.

Nukenčia gyvūnų gerovė

Panašu, kad nei muitinė išaugusiam deklaracijų srautui, nei vežėjai pasikeitusiai mokestinei tvarkai nėra tinkamai pasiruošę. Taip drastiškai užsitęsus deklaravimo procedūroms, ilgėja gyvūnų kelionės.

„Prie sienos šunys praleido pusantros paros. Tai labai ilgos procedūros. Tai yra šunų kankinimas. Anksčiau ta pati vežėja šunelį iš Maskvos atveždavo per parą, vadinasi, prie sienos sugaišdavo kokias 8–9 valandas. Dabar dvi su puse paros išėjo. Labiausiai gaila gyvūnų“, – pasakoja šiaulietė Gintarė.

„Mūsų ekipažas prie sienos praleido pusantros paros, bet už mūsų stovėjo kiti du automobiliai, iš kurių vieno šuniuko nepraleido (neatitiko kažkas), tai, grįždama atgal, mūsų vežėja informavo, kad jie tebestovi ten dar. Įsivaizduokite: uždaryti savaitę laiko! Tai čia yra siaubas! Ir ten ta mašina uždaryta, vairuotojo nėra“, – baisisi vilnietė veisėja Aurelija Vasilenkienė.

„Toks užlaikymas labai kenkia gyvūnų gerovei ir sveikatai. Ten juk visiški pupuliukai, vaikai dar, po karantinų važiuoja. Yra tam tikrų veislių, pavyzdžiui kaip špicai, kurių vežti ilgiau nei parą išvis negalima, jiems cukraus lygis nukrenta ir viskas. Ateina žiema, kitas vežėjas gal neturi atitinkamo šildymo, tai, išjungus variklį, ten savaitę stovėti – tai žinote...“ – dėl mažylių sveikatos išgyvena veisėja.

Tokiomis sąlygomis dar svarbiau tampa geras ir patikimas siuntos kurjeris – gyvūno vežėjas. Vieni vežėjai, kol tvarkomi dokumentai, gyvūnus laiko uždarę. Būna, kad mažyliai nusilpsta, netenka skysčių, nes stresuoja, ir patys nelaka. Kiti kurjeriai tuo metu maitina, valo, vedžioja, atsiklausę šeimininkų, ar galima į gryną orą išnešti.

„Aš jau ilgai tik su viena vežėja dirbu. Su ja net savo vaiką leisčiau – taip ja pasitikiu. Šuniukai visada sausi parvažiuoja, ne taip, kaip kitų – išsivolioję. Dabar gi mano vežėja verkė, matydama, kas darosi. Ir patys vežėjai labai pavargo, sakė, kad daugiau dirbti nebenori“, – pasakoja vilnietė veisėja Aurelija.

Gyvūnai brangs

Kad, nelikus PVM importo lengvatos, iš trečiųjų šalių penktadaliu brangs visos gyvūnų prekės, aišku jau nuo liepos. Tad įvežami gyvūnai – taip pat.

Kad gyvūnų kaina gali didėti ir daugiau, papildomai tam įtakos turės ir per užsitęsusias keliones išaugsiantys priežiūros kaštai. Juk suprantama, kad vežėjui gali tekti mokėti brangiau. Kai kurie gyvūnai gali neatlaikyti tokių sąlygų ar taip nukentėti, jog nebetiks veislei ar pardavimui. Visa tai koreguos kainas rinkoje ir atsilieps galutinio pirkėjo kišenei.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt