Muitinės vadovas: kontrabandos srautas į Lietuvą auga

Vilnius

BNS nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

184445

Naujasis Muitinės departamento vadovas Darius Žvironas sako, kad kontrabandos apimtys Lietuvoje didėja jau nuo 2019-ųjų, tačiau pastaruoju metu, paaštrėjus Vilniaus ir Minsko santykiams, stebimas augantis jos srautas.

Anot jo, kontrabanda tiek pernai, tiek užpernai augo maždaug tris kartus.

„Nors per pusę šių metų statistiniai duomenys iš esmės yra tokie patys, bet šioks toks augimas pastarosiomis savaitėmis yra“, – interviu BNS sakė D. Žvironas.

Jo teigimu, kontrabandininkai atranda naujų metodų ir būdų gabenti nelegalias prekes, pavyzdžiui, prieš savaitę Lietuvos muitininkai kartu su latviais sustabdė didelį cigarečių krovinį, įbetonuotą į betono blokelius – jas bandyta išvežti į Švediją.

Muitinės departamentas nuolatinio vadovo neturėjo beveik trejus metus. Šio darbo ėmęsis D. Žvironas, iki šiol vadovavęs Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui, sako muitinėje atradęs „dirbantį kolektyvą“, tačiau pripažino inspektorių trūkumą.

– Praėjusią savaitę plačiai nuskambėjo atvejis, kuomet „Belaruskalij“ trąšų krovinyje muitininkai aptiko stambią kontrabandinių cigarečių siuntą. Kokia dabar yra bendra tendencija – ar po Aliaksandro Lukašenkos pareiškimo, kad Baltarusija nebestabdys kontrabandos, matote išaugusį nelegalių prekių srautą?

– Bendras kontrabandos kiekis išaugo nuo 2019 metų – praktiškai turime beveik trigubą augimą tiek pernai, tiek šiemet. Nors per pusę šių metų statistiniai duomenys iš esmės yra tokie patys, bet šioks toks augimas pastarosiomis savaitėmis yra. Kiek tam įtaką padarė situacija Baltarusijoje, sunku pasakyti, bet realiai tiek mes suaktyvinome savo priemones, tie, galbūt kontrabandininkai bando aktyviau įvežti vienu ar kitu būdu.

Iš pradžių augimą pastebėjome būtent sausumos postuose. Iš karto matėme birželio, liepos mėnesį gabenimai kroviniuose – tai yra, kartu su tortais, medienos kroviniuose, tariamai tuščiose transporto priemonėse tos prekės buvo gabenamos. Matome, kad ir geležinkelyje siuntos yra, jos ne visais atvejais yra labai didelės, bet tam tikras masiškumas tikrai stebimas. Vien Stasylose praėjusią savaitę tris kartus radome cigaretes, du kartus trąšose, vieną kartą – ant skaldos.

– Kokio dydžio kontrabandos siuntas muitininkai aptinka?

– Praėjusią savaitę Stasylose dvejais atvejais tai buvo kažkur apie 100 tūkst. eurų, trečiu atveju – didesnė, apie 260 tūkst. eurų. Tai santykinai nedideli kiekiai. Mes kalbame apie 50-60 ar šiek tiek daugiau dėžių. Būna ir 500, ir tūkstantis dėžių.

Šiek tiek mažiau būna traukiniuose, nes tos cigaretės dažniausiai uždedamos ant viršaus ir transporto priemonei riedant yra išmetamos. Sunkvežimiuose užkraunama daug daugiau, nes turi galimybę saugiai nuvažiuoti į kažkokią vietą ir išsikrauti.

– Kaip pastaruoju metu pasikeitė muitinės pareigūnų darbas, ar pailgėjo darbo valandos?

– Darbo valandos kol kas nėra pailgėjusios. Žiūrint į ilgą laikotarpį akivaizdu, kad atitraukti pajėgas, dieną iki 10-15 žmonių, yra realu, darbai negriūna, bet ilgo laiko perspektyvoje nori nenori gausis tam tikras viršvalandis arba tam tikri darbai bus atidėti ir nepadaryti.

Kitų variantų nelabai ir turime, nes matome, kad kai vykdoma klasikinė kontrabanda, įmanoma per rizikos vertinimo sistemą pagal tam tikrus požymius identifikuoti rizikingas transporto priemones ir jas tikrinti. Kai tai viršija normą, matome, kad cigaretės kraunamos beveik visur, be aiškios sistemos. Turime mechaniškai tikrinti daugiau.

– Kaip identifikuojate tas rizikingas transporto priemones, ar paprastai turite žvalgybinės informacijos?

– Vienais atvejais yra žvalgybinė informacija, kitais atvejais tiesiog rizikos profilis. Būna atvejų, kai randame įtartiną krovinį, nes žiūrime, kas buvo vežta, kaip buvo vežta, kas siuntėjas, kas gavėjas ir pagal tai atitinkamai formuojame rizikos profilį ateinantiems tikrinimams. 

– Paprastai kalbant, rizikos profilis yra tam tikras prielaidų rinkinys, kuriuo remiantis krovinys gali būti identifikuojamas kaip rizikingas?

– Taip, daugiau ar mažiau mes galime identifikuoti riziką be kažkokios informacijos. Yra tam tikras nusikaltėlių modus operandi, jie dažniausiai daro būtent taip. Jokiu būdu nėra taip, kad visais atvejais trašos, skaldos kroviniai ir mediena yra įtariama. Visada žiūrimi vienokie ar kitokie aspektai.

– Plačiai nuskambėjo situacija dėl rentgeno aparato Kenoje, kuris sugedo 2016 metais, o naujas nenupirktas iki šiol. Ar neturint rentgeno aparato muitininkams įmanoma efektyviai aptikti ir sustabdyti kontrabandą?

– Patys suprantame, kad techniniai sprendimai labai padeda. Mūsų buvęs rentgeno aparatas tikrai buvo naudingas, bet buvo pasenusios konstrukcijos. Jeigu turėtume modernų rentgeno aparatą, praktiškai nestabdytume traukinių eismo, jie galėtų pro šalį važiuoti 50 ar 60 km/h greičiu ir mūsų operatoriai vienoje ar kitoje vietoje įvertintų vaizdus. Praktiškai eismas būtų visiškai nestabdomas.

Dabartinėje situacijoje turime arba kažką praleisti nepatikrinę, arba tikrinti sustabdę. Tai nereiškia, kad su rentgenu 100 proc. peršviestume visus sąstatus. Visos šalys naudojasi rizikos profiliais, pasirenka sąstatą ir jį šviečia. Bet mes neturime tokios galimybės, turime stabdyti eismą, kelti nepatogumus tiek geležinkeliams, tiek vežėjui, tiek gavėjams, ir atlikti tą darbą rankiniu būdu.

– Šiemet jau turėjome pakankamai nemalonią situaciją dėl Muitinės IT sistemų gedimo, dabar yra rentgeno aparatas. Įstaiga trejus metus neturėjo nuolatinio vadovo – ar galima sakyti, kad muitinės veikla buvo kažkiek apleista?

– Nemanau, kad taip galima sakyti, nes atėjęs radau dirbantį kolektyvą. Tikrai galima pasidžiaugti, kad veikla sėkmingai vykdoma. Žinoma, viskas gali būti geriau. Dėl rentgeno aparato yra strateginis sprendimas, mūsų įstaigos biudžetas nėra toks, kad mes galėtume be Vyriausybės paramos spręsti dėl tokio pirkimo. 

Galime pasidžiaugti, kad tą palaikymą nuo praeitų metų turime. Dabar kaip ir turime viešojo pirkimo nugalėtoją, žinoma, laukiame ar šią, ar kitą savaitę greičiausiai bus priimtas sprendimas, ar mūsų aparatą bus galima pirkti iš Kinijos gamintojo. Greičiausiai sprendimas gali būti neigiamas, nes saugumo grėsmės visgi yra realios ir jų ignoruoti visgi negalima.

Jei šalies politika eina saugumo orientacijos kryptimi, manau, kad tada rentgeno aparato negalėsime nusipirkti ir pirkimas bus pakartotas. 

– Kokia įmonė laimėjo rentgeno aparato konkursą?

– „Nuctech“. Ši firma gamina daug įrangos, nuo mažų iki didelių rentgeno apartų.

– Jie turbūt pasiūlė mažiausią kainą?

– Taip, jų gaminys atitiko reikalavimus. Iš esmės mes nelabai ir turėjome pasiūlymų. Dvi įmonės pateikė pasiūlymą ir būtent šitas produktas visiškai atitiko reikalavimus. Kitas, jeigu neklystu, netgi neatitiko reikalavimų, ne dėl to, kad buvo geresnis ar blogesnis, bet tiesiog neatitiko konkurso sąlygų. Praktiškai turėjome situaciją, kuomet rinkomės iš vieno pasiūlymo.

– Ta kita įmonė taip pat buvo iš Kinijos? Ar yra alternatyvų kiniškai produkcijai?

– Alternatyvų kiniškai produkcijai yra. Žiūrint arčiau, yra ne ką geresni variantai, kaip rusiška ar baltarusiška įranga, Lenkijoje yra „Nuctech“ padalinys, kuris gamina galbūt Europos Sąjungos produktą, į tą vertinimą nesileisiu. Yra įmonės, veikiančios Prancūzijoje, JAV, tai iš esmės, žiūrint į saugumo kriterijų, turėtume ką pasirinkti. Žinoma, kaina greičiausiai būtų didesnė.

– Už kiek galima įsigyti tokį rentgeno aparatą?

– Jį galima įsigyti nuo 4 mln. eurų. Viskas priklauso nuo niuansų – įrengimo infrastruktūra, palaikymas, nes mūsų tikslas bus bet kuriuo atveju, kad palaikymas būtų ilgametis, galbūt iki 10-ies metų. Perkant tokį daiktą, organizuotis remontą ir kitus palaikymo darbus sutaupius pirmai įmokai galiausiai išleisime daugiau.

– Kiek muitinei dabar trunka patikrinti baltarusiškų trąšų krovinį? Ir kiek laikas sutrumpėtų su rentgeno aparatu?

– Jeigu kalbame apie standartinį sąstatą – 46 vagonai, tai būtų kilometras ar du kilometrai – matematika paprasta, 60 km/h greitis, vienas kilometras per minutę, dviejų kilometrų sąstatas tai būtų maksimaliai dvi minutės. Žinoma, įvertinimas užtruktų ilgiau, bet sąstatas galėtų važiuoti tolyn.

Mūsų fizinis patikrinimas užima praktiškai valandą ar daugiau, jį turėtų daryti 12-15 žmonių, žinoma, priklauso nuo oro sąlygų ir kitų veiksnių.

– Ar yra kitų faktorių, elementų, kurie padėtų muitininkams efektyviau užkirsti kelią kontrabandai?

– Iš esmės tai yra žmogiško darbo, jeigu kalbame apie geležinkelį, arba techninių priemonių visuma. Tikrai nesvarstytini variantai užsidaryti sienas, nes vis tiek gyvenimas tarp mūsų visų Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir tos pačios Baltarusijos vyksta. 

Variantai, visų pirma, yra tikrinimas, antras dalykas – komunikacija, kooperacija su kaimynais. Tikrai galime pasidžiaugti, prieš savaitę bendradarbiaudami su kolegomis latviais sustabdėme didelį kontrabandos krovinį, kuris buvo netradiciškai paslėptas betono blokeliuose – grubiai tariant, cigaretės buvo įbetonuotos ir bandoma išvežti į Švediją.

Suprantame, kad yra niuansų bendradarbiaujant su kai kuriomis kaimynėmis, ypač kai tos kaimynės turi cigarečių fabrikus, turinčius didelius galingumus, akivaizdžiai orientuotus ne į vietinės rinkos poreikių tenkinimą. Tas daugiau, nori nenori, keliauja kažkur į kaimynines šalis vienu ar kitu pavidalu.

– Ar kontrabandininkai vis dar suranda būdų, kaip nustebinti?

– Yra tiek nauji metodai, tiek kombinacija su senais metodais. Sumanumui, išradingumui tikrai nėra ribų.

– Šiek tiek jau palietėte organizacijos klausimą – dirbate jau apie du mėnesius. Kokią atradote Muitinę, trejus metus išbuvusią be nuolatinio vadovo?

– Tai dirbanti institucija, bet kalbant apie silpnesnius taškus žmogiškųjų resursų srityje, tai tikrai muitinėje, kaip ir kitose valstybės institucijose, jaučiamas poreikis ir trūkumas pirminės grandies pareigūnų – inspektorių, kurie dirba postuose. Jų darbas yra pakankamai įtemptas, darbo užmokestis nėra didelis ir tikrai sunku tuos žmones ir pritraukti, ir motyvuoti.

Žinoma, yra šiokios tokios karjeros galimybės, bet jos tikrai nėra didelės. Žmonės aukojasi ir dirba už tą santykinai mažą atlyginimą. Tai problema ne tik muitinėje, bet ir policijoje, ir pasienyje – patys skaitėme sienos apsaugos tarnybos kvietimą prisijungti į pasieniečių gretas.

Skelbėme visą eilę atrankų ir galime pasidžiaugti, kad atėjo nemažai jaunimo. Atėjo žmonių ir iš kitų įstaigų ir institucijų. Dabar juos apmokius ir pilnai įliejus į kolektyvą, užduotis bus juos išlaikyti.

– Kokia yra jų motyvacija, dėl ko jauni žmonės ateina į muitinę?

– Žmonės ateina vedami įvairių motyvų. Vieni ieško nuotykių, tam tikros romantikos, patys supranta, kad specifika skiriasi nuo pasienio ir policijos. Kai kurie kolegos iš kitų statutinių institucijų ateina į  šiek tiek ramesnę vietą. Diapazonas yra gana platus ir sunku net pasakyti, išvardinti visus galimus motyvus.

Pavyzdžiui, birželio mėnesį vykusiame konkurse 40 žmonių kandidatavo į 15 vietų, nors dalis jų nubyrėjo dėl sveikatos, fizinio pasiruošimo.

– O kas jus asmeniškai paskatino dalyvauti vadovo konkurse, imtis šio darbo?

– Penkerius metus dirbau buvusiose pareigose ir galiu pasakyti, kad kiekviena darbovietė yra tam tikras iššūkis ir labai smagu, kai pradedi dirbti naujame kolektyve, atsineši savo žinių bagažą ir su naujomis idėjomis gali padaryti pokytį.

Kiekviena įstaiga, institucija ar kiekvienas iš mūsų turime savo rutiną ir labai sunku peržengti tas ribas. Tai tiesiog yra pabandymas padaryti pokytį. Mane tai motyvuoja, nes smagu matyti, kai gali patarti, kai gali kažką padaryti ir kažką pakeisti.

– Norėčiau grįžti prie aktualijų. Nuo liepos 1 dienos galioja nauja siuntų iš trečiųjų šalių deklaravimo sistema. Su kokiais iššūkiais susiduriate ir ar sklandžiai pavyko perėjimas?

– Turime krūvą informacinių sistemų, dalis jų yra tokios, kokios yra ir šiandien nėra atnaujintos. Numatome daug sistemų atnaujinimų per ateinančius 3-4 metus, iš dalies dėl to, kad reikia įgyvendinti Europos Sąjungos Muitinės kodekso nuostatas dėl naujų sistemų ir dėl to, kad jos šiaip paseno. Todėl su siuntomis buvo iššūkis, nes senų sistemų keisti negalėjome.

Sukurtas deklaravimo modelis gyventojams yra tikrai pavykęs, bet kai kurios aplikacijos, dirbančios paraleliai, yra gana nedraugiškos ir ne visai atitinka nūdienos reikalavimų. Galbūt vieni žmonės tai pajautė registruodami tuos pačius EORI kodus. Iššūkis buvo ir tai, kad viską darėme per trumpą laiką. Vežėjai turėjo greitai savo sistemas prisiderinti prie mūsų, padaryti integraciją.

Gavome gyventojų pasipiktinimo dėl vienų ar kitų dalykų, bet statistika paprasta – EORI kodus per praėjusį mėnesį išėmė mažiau nei 1,4 tūkst. gyventojų, o deklaruota tik 500 siuntų. Iš viso siuntų gavome 280 tūkst. Kai kurie deklaruodami darė klaidų, jiems tai nepavyko, todėl buvo nepatenkinti tiek mūsų sistema, tiek vežėjais. Tas stresas skambėjo galbūt plačiau nei buvo pačios problemos.

Didžiausią nepasitenkinimą turbūt sukėlė veiklos klaidos, bet ne mūsų, o, tarkime, pardavėjų klaidos. Matėsi kaip ir sisteminė klaida – Kinijos parduotuvės neperdavė informacijos vežėjams ir siuntų gavėjams. Kadangi nebuvo gauta informacija, jog mokesčiai sumokėti, įvyko pakartotinis apmokestinimas.

– Ar pirkėjas iš savo pusės gali kažkaip tokias rizikas suvaldyti, ką reikėtų žinoti?

– Sunku pasakyti, nes informacija yra nauja. Mes tikrai dar netikrinome, pagal kokius siuntėjus kokių prekių kategorijų siuntos gavosi, bet tai gali būti gal ir nesisteminė klaida, o kažkokio laikotarpio, duomenų pateikimo klaida.

Gyventojai, kurie patys deklaruoja siuntas, kartais patys padaro klaidą, nežiūri to, kad mokestis jau sumokėtas, arba siunta net neiškeliavusi iš Kinijos, jis tiesiog paspaudęs apmokėjimo mygtuką, bando deklaruoti siuntą, kas yra nekorektiška, nes jis neturi nei vežėjų, nei kitų duomenų.

– Grįžtant prie baltarusiškų trąšų, sankcijos, galiojančios naujoms sutartims jau įvestos daliai produktų, Lietuva siūlo sankcijas plėsti, užsienio reikalų ministras sako, kad baltarusiškų trąšų eksportas per Klaipėdą apskritai gali būti uždraustas. Kaip bus užtikrintas sankcijų įgyvendinimas?

– Kokios sankcijos bebūtų, mes jas įgyvendinsime. Tas pats buvo ir su minėtomis sankcijomis, kurios, iš esmės, šiek tiek ribotos dėl senų sutarčių ir pačios prekių nomenklatūros. Mes pačioje pradžioje padarėme masinį dokumentų tikrinimą – patikrinome visas sutartis, nesvarbu, ar jos tinkamos, ar netinkamos, ir ėmėme ėminius iš trąšų – tyrėme, žiūrėjome, kokios tendencijos, ar nėra kažkokio sukčiavimo, bandymo manipuliuoti.

Buvo ištirta beveik 100 ėminių, tikrai nebuvo sukčiavimo atvejų, išskyrus kelis, kai nors buvo deklaruota, kad vežamos į sankcijas įtrauktos trąšos su senomis sutartimis, bet jos iš tikrųjų pagal cheminę sudėtį buvo nesankcionuotos. 

Jeigu bus griežtesnės sankcijos, tą darbą irgi padarysime.

– Dėkoju už pokalbį.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt