VMI: oficialiai neapskaitytos ekonomikos mažėjimo tempai netenkina

Lietuva

Freepik.com nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

163852

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sako, kad oficialiai neapskaitytos ekonomikos dalis mažėja, tačiau mažėjimo tempai netenkina.

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje VMI vadovė Edita Janušienė sakė, kad, inspekcijos apklausos duomenimis, 30 proc. įmonių vadovų pateisina šešėlį, o 50 proc. gyventojų pirktų prekę pigesnę ir be mokesčių.

„Su visuomenės sąmoningumu mes tikrai turime kur dirbti“, – nuotoliniame komiteto posėdyje sakė E. Janušienė.

Tuo metu VMI viršininkės pavaduotojas Artūras Klerauskas pateikė Statistikos departamento duomenis, kad 2019 metais oficialiai neapskaitytos ekonomikos dalis siekė 13,1 proc. BVP, o 2020 metais, prognozuojama, galėtų siekti 12,7–13 proc. BVP.

„Yra oficialiai neapskaitytos ekonomikos mažėjimo tendencija, bet tie mažėjimo tempai netenkina“, – sakė A. Klerauskas.

Kalbėdamas apie pajamų surinkimą, jis sakė, kad didžiausias atotrūkis biudžeto pajamose, palyginti su planu, buvo prasidėjus pandemijai.

„Akivaizdžiai matome, kad, prasidėjus pandemijai ir pradėjus taikyti mokestinės pagalbos priemones, pradėjus leisti nemokėti einamųjų deklaruojamų įmokų, turėjome didžiausią atotrūkį biudžeto pajamose, lyginti su planu. Atitinkamai einant link metų galo situacija taisėsi, tai atsiliepė ir pajamų surinkimo rodikliuose. Prie to reikia pridėti, kad prisidėjo ir mūsų tiksliniai veiksmai, kai trečią ketvirtį, pastebėjus, kad situacija gerėja, mes pradėjome dirbti su didžiaisiais mokesčių mokėtojais ir kalbėtis apie tai, kad nors yra suteikta galimybė nemokėti mokesčių, pagal ekonominę situaciją būtų pradėti mokėti einamieji mokesčiai“, – sakė VMI viršininkės pavaduotojas.

A. Klerauskas nurodė, kad prekybos, nekilnojamojo turto operacijų, transporto ir paslaugų sektoriai yra pridėtinio vertės mokesčio (PVM) atotrūkio lyderiai.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad tai masto diagrama – kokiuose sektoriuose daugiausia apskaičiuojama atotrūkio. Be abejo, tai susiję su tuo, kad prekybos sektorius yra vienas iš didžiausių ir dažnai taip būna, kad jis rikiuojasi priekyje, atitinkamai paslaugų sektoriai yra tie, kuriuose vyrauja atsiskaitymai grynaisiais pinigais“, – sakė A. Klerauskas.

Finansų viceministrė: turi būti aiškus prioritetas mažinti toleranciją „šešėliui“

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sakė, kad tikslas sumažinti „šešėlį“ turėtų būti valstybės prioritetas.

„Turėtų būti labai aiškus valstybės prioritetas dėl tolerancijos šešėlio sumažinimui, 30 proc. verslo toleruoja šešėlį, Audito apskaitos institutas padarė atsitiktinę analizę, paėmė iš Registrų centro 100 įmonių, kurios privalėtų turėti auditą. Tai yra tos nedidelės įmonės, kurių apyvarta viršija 3 mln. eurų, ir pagal kitus kriterijus privalo turėti auditą, tai reiškia, jų apskaitą peržvelgia nepriklausomos akys. Iš 100 atsitiktinai atrinktų įmonių auditą turėjo 0 įmonių“, – sakė R. Bilkštytė.

„Ką tai rodo – verslas visiškai toleruoja šešėlį, mažos įmonės yra didžiausia rizika, kur yra ir neteisinga PVM apskaita, ir privatus naudojimas“, – pridūrė finansų viceministrė.

Muitinės departamentas: pernai nelegalių tabako gaminių sulaikymai buvo rekordiniai

Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis sakė, kad pernai buvo sulaikyti rekordiniai kiekiai tabako gaminių kontrabandos.

„Pernai sulaikymai buvo rekordiniai, 96 proc. daugiau, tai yra cigarečių už 60 mln. eurų. Tai iš esmės buvo stambioji kontrabanda, nes turbūt 2020 metais dėl pandemijos, dėl apriboto keleivių judėjimo kitos institucijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Policijos departamentas cigarečių sulaikė ženkliai mažiau, nes smulkioji kontrabanda, kurią galima priskirti prie „šešėlio“, buvo sumažėjusi, o stambioji kontrabanda (išaugo – ELTA)“, – sakė J. Miškinis.

Tuo metu dėl alkoholinių gėrimų įvežimo kontrabandos būdu didelių rizikų nematoma.

„Vertinant iš kontrabandos perspektyvos, įvežimo iš užsienio, turbūt tokių didelių rizikų nematome, tačiau yra falsifikatų gamybos rizikos, ir čia situacija pakankamai stabili“, – sakė J. Miškinis.

„Taip pat degalų pardavimai stabilizavosi, nors tikriausiai dėl pandemijos įtakos tiek benzino, tiek dyzelino pardavimai šiek tiek mažėjo, tačiau būtent deklaruotų akcizų mokesčių (surinkimas – ELTA) didėjo. Dėl judėjimo per sienas apribojimo „šešėlis“ šiame sektoriuje yra kaip ir sumažėjęs“, – sakė Muitinės departamento atstovas.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt