Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Būstas sostinėje / Žygimantas Gedvila/ELTA
Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA.LT
Nors koalicinė taryba sutarė pirmo būsto nuo kitų metų nebeapmokestinti, parlamentas šią savaitę svarstyme palaikė socialdemokračių Rasos Budbergytės ir Orintos Leiputės iniciatyvą.
Jos siūlo, kad pagrindinis būstas visgi būtų apmokestintas, tačiau mažiausios galimo „grindys“ siektų ne 10 tūkst. eurų, kaip siūlė Vyriausybė, tačiau 450 tūkst. eurų asmeniui, o visas ne pagrindinis būstas būtų apmokestinamas nuo 50 tūkst. eurų jo bendros vertės.
Konkrečias „grindis“ ir tarifus intervale nuo 0,1 iki 1 proc. pirmam būstui savivaldybės nustatytų savarankiškai, antras ir likę būstai priklausomai nuo vertės būtų apmokestinami intervale nuo 0,2 iki 2 proc.
Tačiau pagal valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ parlamentarų siūlymą būtent šie tarifai būtų sumažinti.
Projekte numatyta, kad 50-200 tūkst. eurų vertės turtui mokesčio tarifas toliau sieks 0,2 proc., 200-400 tūkst. eurų vertės – 0,4 proc., 400-600 tūkst. eurų – 0,6 proc.
Mažesnis tarifas pagal „aušriečių“ siūlymą būtų taikomas turtui, kurio vertė siekia nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų, – vietoje dabartiniame projekte numatyto 1 proc. būtų nustatytas 0,8 proc. tarifas.
Tuo metu brangesnis nei 1 mln. eurų vertės ne pagrindinis būstas būtų apmokestintas ne 2, o 1 proc. tarifu.
Anot finansų viceministro Kristupo Vaitiekūno, sumažinus tarifus, iš nekilnojamojo turto (NT) mokesčio galėtų būti surenkama keliais milijonais eurų mažiau nei planuojama dabar.
„Yra labai sunku dabar atspėti, ant kiek, kai bus priimtas galutinis NT mokesčio įstatymas, jeigu mes kalbame apie brangaus pirmo būsto apmokestinimą žmogui (nuo – ELTA) 450 tūkst. eurų, mes nelabai dabar galime pasakyti, kiek išsiplės mokesčio mokėtojų ratas – mano galva, to mokesčio šiaip turėtų būti surinkta daugiau negu dabar, jis bus efektyvesnis“, – aiškino „aušrietis“ Dainoras Bradauskas.
Anksčiau Finansų ministerija teigė, kad pagal jos siūlomą ne pagrindinio turto apmokestinimo modelį per metus turėtų būti surenkama iki 10 mln. eurų NT mokesčio.
BFK trečiadienį taip pat atmetė komiteto pirmininko socialdemokrato Algirdo Syso bei jo frakcijos kolegės Birutės Vėsaitės siūlymą pirmo būsto apmokestinimo grindis sumažinti iki 200 tūkst. eurų.
„Vyriausybės pozicija yra, kad pirmas būstas turi būti apmokestinamas, o riba – jūs (Seimas – ELTA) jau turėtumėt apsispręsti dėl jos“, – komitete sakė finansų viceministras.
BFK atmetė Mišriai Seimo narių grupei priklausančio Viktoro Fiodorovo siūlymą Seimui grįžti prie iniciatyvos mokesčio pirmajam būstui netaikyti, taip pat „valstiečio“ Bronio Ropės iniciatyvą ne pagrindinį būstą apmokestinti nuo 100 tūkst. eurų „grindų“ bei NT mokestį nuo kitų metų skaičiuoti tik pagal 2026-aisiais Registrų centro nustatytas mokestines vertes.
Dėl naujausių siūlymų komitetas balsavo po to, kai pirmadienį neeilinio posėdžio metu Seimas po svarstymo pritarė Nekilnojamojo turto, Gyventojų pajamų mokesčio ir Valstybės gynybos fondo įstatymų projektams.
Kaip anksčiau trečiadienį sakė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, NT ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimų priėmimas yra nukeliamas į ateinančios savaitės ketvirtadienio posėdį.
Seimas antradienį jau priėmė įstatymų projektus, kuriais nuo 2026-ųjų bus įvesti draudimo, cukraus mokesčiai, padidintas pelno mokestis ir panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui.
Mokestiniai pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2026-ųjų.