Deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniuje paprasta ir neturint nuosavo būsto

Vilnius

A. Rutkausko nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

165252

Daugelį studentų, po mokslų pasilikusiųjų dirbti sostinėje, visai be reikalo kamuoja galvos skausmas, kaip deklaruoti gyvenamą vietą Vilniuje – tai padaryti paprasta ir neįsigijus nuosavo būsto. Kurį laiką sklandė mitas, kad nuomininkai, norėdami deklaruotis ir oficialiai tapti vilniečiais, turi būtinai gauti buto šeimininko leidimą, tačiau tiesa ta, kad vilniečiu tampama greitai ir paprastai – tiesiog pateikus nuomos sutartį.

„Dažnai sulaukiame klausimų, ar galima deklaruoti savo faktinę gyvenamąją vietą bute, kurį nuomojiesi. Išties norint deklaruotis Vilniuje dar nuo 2016 metų galioja supaprastinta tvarka, kai užtenka tiesiog pateikti nuomos sutartį. Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės iki tol keitėsi keletą kartų ir su kiekvienu pakeitimu deklaruoti gyvenamąją vietą tapdavo vis paprasčiau“, – pasakojo Vilniaus savivaldybės Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjas Vitalij Mosin.

Tereikia žinoti keletą svarbių akcentų: svarbu turėti galiojančius dokumentus: asmens dokumentą ir nuomos sutartį, sudarytą su buto savininku arba bendraturčiu (pakanka vieno, jei jų daug). Sutartis net nebūtinai turi būti patvirtinta notaro – tokio reikalavimo nėra. Turint šiuos dokumentus, belieka kreiptis į savo seniūniją arba savivaldybę nuotoliniu būdu – elektroniniu paštu arba per E. pristatymo sistemą.

Ką svarbu žinoti būsto savininkui, kuris nuomoja butą?

Nuomojantys būstus neretai be reikalo nerimauja – nuomininkų gyvenamosios vietos deklaravimas jų būste – tai didžiulė nauda miestui, ir kartu formalumas „Gyventojų registre“, kuris visiškai neturi įtakos komunalinių mokesčių dydžiui ar nuosavybės teisei.

„Atsakydamas į tokius nuogąstavimus, visad pabrėžiu, kad tai labiau santykių tarp savininko ir nuomininko klausimai. Matyt, neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketini deklaruotis jo bute. O deklaruodami mes tikrai neklausinėjam žmonių, ar jie apie tai jau pranešė savininkui. Procedūrai atlikti ši informacija nereikalinga. Kita vertus, būstų savininkai neturėtų baimintis – gyvenamosios vietos deklaravimas yra naujo Vilniaus gyventojo „įforminimas“ gyventojų registre. Jis nei su komunaliniais mokesčiais, nei su nuosavybės teise neturi nieko bendra“, – ramina V. Mosin.

Kokia tvarka galioja užsienio piliečiams?

Jei vilniečiu tapti nori užsienio valstybės pilietis, jam reikia turėti leidimą (nuolat arba laikinai) gyventi Lietuvoje. Pirmą deklaraciją jis turi pateikti per Migracijos departamentą. Jei vėliau keičiasi asmens gyvenamoji vieta, tvarka tampa įprasta, kaip ir kiekvienam kitam. Svarbu žinoti ir tai, kad už nepilnamečius vaikus deklaraciją teikia jų tėvai (įtėviai), globėjai ar kiti teisėti atstovai.

Savivaldybės atstovas pabrėžia, kad deklaravimo procesas dabar labai palengvintas: yra net keli būdai, kaip galima greitai ir patogiai, net neišeinant iš savo namų, oficialiai tapti vilniečiu ir tokiu būdu prisidėti prie vis augančio, gražėjančio miesto gerovės. Kita praktinė, pandemijos ir karantinų metu išryškėjusi deklaravimosi Vilniuje nauda – lengvai ir greit gaunamos sveikatos priežiūros paslaugos, neribojamas judėjimas į miestą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt