Valdantieji palaiko siūlymą kelti NPD, kitas priemones vertina skeptiškiau

Vilnius

Olgos Posaškovos (LRS kanceliarijos) nuotr.

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

203459

Ketvirtadienį prezidentui Gitanui Nausėdai pristačius Prezidentūros siūlymus, kaip švelninti infliacijos poveikį gyventojams, su šalies vadovu susitikę valdančiųjų parlamentarai palaikė iniciatyvą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), tačiau kitoms priemonėms, ypač susijusioms su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimu, nepritarė.

Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, dalyvavęs pasitarime, teigė jame pasisakęs už NPD didinimą.

„Tai yra ir mūsų programoje. Aš pabrėžiau, kad joje yra laipsniškas NPD didinimas, kol susilygins su minimalia mėnesine alga. Tam dalykui pritartumėme“, – Eltai tvirtino jis. Anot parlamentaro, ši prezidento pasiūlyta priemonė skiriasi nuo kitų, nes mokestinę naštą mažina dirbančiam žmogui, dėl to didėja ir pajamos.

„Jam didėja NPD ir nuo darbo pajamų byra į kišenę daugiau. To reikia imtis“, – tikina E. Gentvilas.

Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas taip pat sutinka, kad kelti NPD tikslinga, tačiau abejojo, ar prieš mėnesį nuo 400 iki 460 eurų jau padidėjusį NPD taip greitai vėl kelti dar 50 eurų nebūtų pernelyg skubotas sprendimas.

„Manau, kad tą galima ir reikia daryti. Nesu tikras, ar labai korektiška tą daryti pačių metų pradžioje, kada NPD ir taip padidėjo. Galbūt planuojantys žmonės sakytų, kad su nauju biudžetu naują NPD reikėtų svarstyti“, – su ELTA nuomone pasidalino V. Mitalas.

„Kai NPD jau padidėjo nuo šių metų pradžios, dar labiau jį didinti nuo pat metų pradžios nežinau, kaip tada tvariai planuoti biudžeto išlaidas visai Vyriausybei. Man atrodo, kad tai kelia tam tikrų problemų“, – pažymėjo parlamentaras.

Kalbėdamas apie vienkartinių išmokų tikslingumą, E. Gentvilas nedrįso tvirtinti, ar jos būtų efektyvi priemonė švelninti infliacijos poveikį, nes, visų pirma, būtina įvertinti paramos gavėjų mastą ir apskaičiuoti, kiek tai kainuotų biudžetui.

„Dėl vienkartinių išmokų reikia žiūrėti, kokioms socialinėms grupėms (...), suskaičiuoti, kiek žmonių gautų, kokia našta biudžetui ir t. t. Pats prezidentas tą pavadino „helikopterio pinigais“. Bijau, kad galime užsižaisti, neatsakingai tvarkydami valstybės pinigus“, – kalbėjo liberalas.

PVM švelninimo priemonės kvepia populizmu

Ketvirtadienį Prezidentūroje aptartas Vyriausybės jau patvirtintas projektas nuo 9 iki 0 proc. šiam šildymo sezonui sumažinti PVM tarifą šildymui. Nors priemonė daug biudžetui nekainuos, pastebimos naudos gyventojams neatneš, svarsto E. Gentvilas.

„Tuo labiau, kad ta nauda koncentruosis iš esmės Vilniaus miesto gyventojams, tuo požiūriu gal nėra optimalu. Tačiau galima būtų tam pritarti, jei nenusirisime į populizmo liūną toliau“, – kalbėjo E. Gentvilas, populistinėmis vadinantis iniciatyvas nulinį PVM tarifą taikyti ir maisto ar kitoms prekėms.

V. Mitalas kalbas apie nulinį PVM tarifą linkęs vadinti neįgyvendinamomis. Jo nuomone, Lietuvoje, kur kainas lemia laisvoje rinkoje veikiančio verslo konkurencija, įvairūs siūlymai mažinti PVM tėra „akių dūmimas ir populizmas“.

„Kalbėjimas apie PVM maisto produktams, į orą leidžiamos kainų moratoriumo idėjos yra paprasčiausiai neįgyvendinamos, ir kiekvienas sveikesnio proto žmogus suvokia, kad laisvoje rinkoje, ten kur prekybininkai, gamintojai konkuruoja, kainų reguliavimas yra tik akių dūmimas, o ne reali priemonė“, – mano Seimo vicepirmininkas, abejojęs, kad, jei mažėtų PVM tarifas prekėms, tokiu pat procentu atpigtų ir prekės lentynose.

Savo ruožtu susitikime nedalyvavęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas pabrėžė, kad visi kainų augimui suvaldyti skirti pasiūlymai tiek komitete, tiek Seimo sesijoje turėtų būti svarstomi rimtai.

„Mano supratimu, visi pasiūlymai, padėsiantys sumažinti infliacijos padarinius, turi būti rimtai svarstomi (...). Galutinius sprendimus priims Seimas, remdamasis Vyriausybės ir BFK išvadomis dėl siūlomų priemonių efektyvumo, poveikio infliacijai ir viešiesiems finansams“, – Eltai komentavo parlamentaras.

Siūlo mažinti mokesčius, skatinti ekonomiką

Kalbinti parlamentarai pasidalino savais pasiūlymais, kaip švelninti infliacijos poveikį. E. Gentvilo manymu, vietoje trumpalaikių priemonių, didesnę naudą pavyktų pasiekti, mažinant mokesčius darbuotojams ir ieškant, kaip skatinti ekonomikos augimą.

„Manau, kad reikia imtis kitų priemonių – dirbančiųjų mokesčių mažinimo ir ekonomikos augimo skatinimo, o ne manevravimus mėtomais pinigais arba nuliniais PVM tarifais“, – sakė jis.

„Arba mokesčių mažinimo. Tik jis mažinamas ne mažinant tarifą (...). Čia einama kitu, NPD didinimo, keliu – didėja pajamų dalis, nuo kurios nemokami mokesčiai. Čia toks metodas“, – tęsė parlamentaras.

V. Mitalas teigė, kad Vyriausybės šiuo metu didžiausias darbas laukia ieškant būdų, kaip spręsti energetikos problemas vidutiniu laikotarpiu, užtikrinant, kad Lietuvos šilumos ūkis būtų kuo mažiau priklausomas nuo gamtinių dujų, taip pat kuo labiau skatinti atsinaujinančios energetikos plėtrą.

„Tai bus pagrindiniai instrumentai, kuriais pasieksime ne populistinių, o realių problemų sprendimų“, – tvirtino Laisvės partijos narys.

ELTA primena, kad ketvirtadienį G. Nausėda susitiko su energetikos, socialinės apsaugos ir darbo bei finansų ministrais, Seimo frakcijų atstovais, Lietuvos banko, Savivaldybių asociacijos vadovais, verslo asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, jame aptartos galimos infliacijos padarinių švelninimo priemonės.

Po posėdžio vykusioje spaudos konferencijoje G. Nausėda siūlė neatidėliojant didinti NPD, taip pat svarstyti skirti 100 eurų vienkartines išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms – pensininkams, asmenims, gaunantiems šalpos pensijas, taip pat daugiavaikėms arba neįgalų vaiką auginančioms, finansinių problemų turinčioms šeimoms.

„Tai, ką iki šiol padarėme, atrodo labai ir labai kukliai. Drįsčiau teigti, kad šios priemonės praktiškai nesprendžia infliacijos problemos. Diskusijoje kalbėjome apie kur kas platesnį spektrą priemonių, kurios galėtų padėti išgyventi infliacijos problemą, tarp jų minėtos tiek mokesčių politikos, tiek pajamų augimo skatinimo, tiek energetikos, tiek ir tam tikros kainodaros savivaldybėse priemonės“, – teigė G. Nausėda.

Lietuvoje sausį išankstinis metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 12,2 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.

Statistikos departamento duomenimis, išankstinis mėnesinis (2022 m. sausį, palyginti su 2021 m. gruodžiu) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 1,8 proc.

Trečiadienį Vyriausybėje buvo patvirtintas antrasis energijos kainų švelninimo paketas. Seimui bus siūloma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui šį šildymo sezoną taikyti 0 proc. lengvatinį PVM tarifą, taip pat skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt