Gal nėra Gilūtose žmogaus, kuris Rakečių nepažinotų, pro jų namus praeidamas nepasmalsautų, ką gi veikia ši darbšti šeimyna, ar visi broliai po gimtinės stogu. Tų brolių – keturi. Ne, ne Jurgis, Antanas, Aloyzas ir Martynas, kaip Virgio Stakėno sukurtoje gana populiarioje dainoje apie brolius. Anie – miestiečiai Jų tėvas džiaugiasi, kad vaikai „išėjo į svietą, kad vargo vargti neteks“. Anų ir močia visiems džiaugiasi, „kad mieste jie gyvena, kad jiems basomis nereikia lakstyti kieta žole“ ir dar, kad vaikai „važinėja taksi, kad vaikai taip gyvena, kaip jai nebeteko gyvent“.