TS-LKD pristatys siūlymus, kaip padidinti gynybos biudžetą

Lietuva

L. Kasčiūnas (ELTA / Julius Kalinskas), K. Starkevičius (ELTA / Andrius Ufartas), V. Benkunskas (ELTA / Andrius Ufartas)

Dominykas DatkūnasŠaltinis: ELTA

343906

Antradienį Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija žada pateikti savo siūlymus, kaip surinkti daugiau lėšų gynybai.

Seime rengiamos spaudos konferencijos metu dalyvaus TS-LKD išrinktasis pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys Kazys Starkevičius ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Po tokio VGT sprendimo TS-LKD prezidiumas paragino socialdemokratus imtis iniciatyvos ir atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl saugumo politikos. Konservatoriai siūlo dokumente įtvirtinti aiškų planą, kaip bus siekiama VGT tikslų.

Valdančiųjų atstovai tokius siūlymus sutiko nevienareikšmiškai. Premjeras G. Paluckas tikino, jog tokie, anot jo, abstraktūs dokumentai turi menkai apčiuopiamą vertę.

Tuo metu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, nors sutiko, kad politinių jėgų sutarimas gynybos klausimais yra svarbus, kartu socialdemokratė pažymėjo, jog skubėti šiuo klausimu nereikėtų.

Vienas pagrindinių Prezidentūros siūlymų didesniam gynybos finansavimui – lėšas surinkti iš ekonomikos augimo.

Tai siūloma daryti skatinant pensijų fondus daugiau investuoti šalies viduje, mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nesurinkimą, taip pat ekonomiką auginti labiau investuojant šalies valiutos atsargas ir gyventojų indėlius, kurie būtų laikomi specialiose taupomosiose sąskaitose ir už kuriuos gyventojams būtų mokamos valstybės nustatytos palūkanos.

Tarp valdančiųjų siūlymų gynybos finansavimui – ir platesnio bendro Europos Sąjungos (ES) valstybių skolinimosi mechanizmai, tiesa, dėl šios priemonės kol kas bendrijoje susitarimo nėra.

Paskutinį susitarimą dėl gynybos daugelis parlamentinių partijų pasirašė dar 2022 m. Juo politinės jėgos įsipareigojo išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai.

Centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt