D. Šakalienė: turėsime spausti ES greičiau kurti gynybos finansavimo priemones (papildyta)

Lietuva

Dovilė Šakalienė / Marius Morkevičius/ELTA

Giedrius GaidamavičiusŠaltinis: BNS

Lietuvai per artimiausią penkmetį gynybai planuojant skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) bei dalį lėšų tikintis padengti europiniais pinigais, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad reikės spausti Europos Sąjungą (ES) greičiau sukurti gynybai skirtas finansines priemones.

„Visų mūsų bendra užduotis (...), bendras darbas yra tuos pinigus gauti. Ir ką dar labai aiškiai transliavome (Valstybės gynimo taryboje – BNS), kad suprantame, kad reikės bendro vieningo įkalbinėjimo, neslėpkim, gal ir spaudimo Europos Sąjungai greičiau pajudėti su tam tikrais finansiniais instrumentais“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Šakalienė.

Ministrė teigė iš Prancūzijos ambasadorės Lietuvoje išgirdusi, kad Paryžius remtų „kuo greitesnį bendro skolinimosi instrumento įsteigimą“.

„Visos Baltijos jūros regiono valstybės jaučia vis didesnį spaudimą dėl hibridinio karo intensyvėjimo. (...) Žinoma, kad mano kolegos – finansų ministras, premjeras, taip pat prezidentas dėl savo patirties ir kompetencijų, matyt, tiksliau gali matyti, kuria konkrečiai kryptimi nueisime“, – sakė D. Šakalienė.

„Ar tai būtų bendras skolinimasis, panašus kaip „EU Next Generation“, arba SURE (europinė priemonė, skirta Covid-19 pandemijos paveiktoms darbo vietoms ir pajamoms apsaugoti – BNS), arba kiti fondai, ar mes turėsime kitus variantus. Visi variantai yra geri, kad gautume tuos pinigus greitai, kad tie avansai būtų sumokėti“, – kalbėjo ministrė.

Seimo narys, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, jog europinio gynybos fondo, geriausiu atveju, būtų galima tikėtis 2028–2029 metais, kai Lietuvoje bus nauja Vyriausybė.

„Girdžiu apie europinį finansavimą. Gražiai skamba, bet aš negirdžiu Vokietijos lyderio kalbant apie skolinimosi galimybės arba apie gynybos fondą, negirdžiu Prancūzijos vadovo kalbant, italų vadovo kalbant. (...) Tai čia man truputėlį primena veidmainiavimą“, – LRT radijui sakė L. Kasčiūnas.

Valstybės gynimo taryba praėjusią savaitę įtvirtino tikslą 2026-2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), kad iki tol kariuomenėje būtų išvystyta divizija.

Premjeras Gintautas Paluckas kol kas nedetalizuoja, iš kokių šaltinių galėtų būti finansuojamas didesnis gynybos biudžetas, tačiau pabrėžia, jog dalį tam reikalingų lėšų tikimasi padengti skolintais europiniais pinigais.

Anot prezidento Gitano Nausėdos, siekiant didesnio finansavimo gynybai, galėtų būti peržiūrėtas kitų sričių, taip pat ir socialinių programų, finansavimas, įvestas pajamų apmokestinimas „pagal dydį, o ne pagal pajamų rūšį“. Interviu BNS jis pažymėjo, jog finansavimo galima ieškoti naudojant Lietuvos valiutos atsargas.

G. Nausėda taip pat siūlo šiuos pinigus surinkti skatinant ekonomikos augimą, panaudojant Lietuvos gyventojų bankuose sukauptus indėlius, raginant pensijų fondus investuoti Lietuvoje ir mažinant PVM atotrūkį.

Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt