PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2019 m. Sausio 2 d. 10:58

Bičkaičių šeima: ne dovanos, o kalėdinė dvasia svarbiausia

Klaipėda

R. ir L. Bičkaičiai: „Esame laimingi turėdami viską, kas mus džiugina: šeimą, vaikus, namus, kuriuos abu pasistatėme.“

Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt


66351

Jauna Bičkaičių šeima trečias Kalėdas sutinka naujuose, savo rankomis pastatytuose namuose Kuodžių kaime, Priekulės seniūnijoje. Dvi dukros ir du sūnūs laimingi, kad Kalėdų Senelis išgirdo jų troškimus ir ras kelią į jų namus. Bet čia svarbiausia kalėdinė dvasia, o ne brangios dovanos. Tarpusavio supratimas, pagarba, meilė, vienijantys šeimą.

Dėkoja už tai, ką turi

Jaukiuose Raimondos ir Lauryno Bičkaičių namuose Kuodžių kaime tviska kalėdinė eglutė, o šalia išrikiuotos dovanų kojinės. Į jas dvylikametė Milėja, 8-erių Dovydas, 6-erių Laurynas ir 3-ejų Austėja sudėjo savo laiškus-prašymus Kalėdų Seneliui. Vieni rašė, kiti piešė, ko trokšta jie ir tėveliai. Ir kokie laimingi vaikai buvo sulaukę atsakymų.

„Ne kalėdinių dovanų kaina svarbiausia – vaikams reikia jaukios, nuoširdžios šventės, kad pajustų kalėdinę dvasią, – įsitikinusi Raimonda. – Jiems didžiausias džiaugsmas gavus atsakymus, kad buvo išgirsti.“ Ji apgailestavo, kad ši šventė materializuojama – dauguma tėvų dovanoja brangias dovanas.

Adventiniu laikotarpiu Raimonda pildo vyresnėlės dukros Milėjos norą, kad sekmadienius su ja praleistų Priekulės Šv. Antano bažnyčioje, kol bus uždegtos visos keturios advento žvakės. Milėja gieda šios bažnyčios jaunimo chorelyje „Angelų ritmu“.

R. Bičkaitienė šypsodamasi prasitarė: „Aš neturiu ko prašyti bažnyčioje, o tik dėkoti už tai, ką turiu: mylinčią šeimą, vaikus, namus.“

Bičkaičiai, jausdami nenumaldomai bėgantį laiką, džiaugiasi, kad vaikai auga sveiki, tampa savarankiškesni. „Labai geri šie metai mums“, – džiugiai ištarė Raimonda.

Pastangos ugdyti sielos jautrumą

Didžiausi vyresnėlės Milėjos pasiekimai. Trečią kartą dalyvavusi Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurse „Dainų dainelė“ šiemet buvo pripažinta viena iš stipriausių zoninio turo dalyvių. Respublikinio turo dalyvių koncertas, kuriame savo mėgstamą dainelę „Nežadink paukštuko“ dainavo M. Bičkaitytė, buvo transliuojamas per respublikinę televiziją. Pasiekimo džiaugsmas užliejo jos mokytoją Reginą Tulickienę ir tėvelius. „Daug darbo, noro ir pastangų prireikė“, – sakė R. Bičkaitienė.

Milėja mokosi Priekulės muzikos mokykloje, smuiko klasėje. Ją baigė ir tėtis. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos šeštokei M. Bičkaitytei mokslas sekasi puikiai. Ji spėja lankyti repeticijas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vaikų studijoje. Spektakliuose „Pajacai“ ir „Bohema“ ji dainuoja vaikų chore, o „Boni ir Klaidas“ – solistė.

Antraklasis Dovydas gerai mokosi gimnazijoje, o šį rudenį pradėjo lankyti Muzikos mokyk­lą. Jis labai nori išmokti groti gitara. Tėveliai negalvoja apie vaikų ruošimą būsimai profesijai, o tik apie jų pomėgį. „Mokydamasis meno vaikas yra jautresnės sielos, nuoširdesnis“, – įsitikinusi R. Bičkaitienė.

Džiugina ir mažųjų pasiekimai. Antai Laurynas pradėjo skaityti – vis ilgesnius žodelius dėlioja. Austėja pradėjo skaičiuoti, mokosi pažinti raides.

Bičkaičiai patenkinti, kad jų atžalos gerai mokosi, motyvuoti. „Jie suvokia, jog turi mokytis, kad gyvenime kažką pasiektų“, – kalbėjo Raimonda. Ir pridūrė, jog neskatina savo vaikų dovanomis, o tik pagyrimais.

Keturi vaikai – ne iššūkis

Daugiavaikė šeima neslėpė kartais išgirstanti nemalonių replikų. „Kalba tie, kurie mūsų nepažįsta, nežino mūsų vertybių“, – kalbėjo sutuoktiniai. Raimonda, kilusi iš Barstyčių Skuodo rajone, užaugo 5 vaikų šeimoje, o Laurynas – su broliu ir seserimi. „Todėl 4 vaikai man – ne iššūkis“, – patikino Laurynas. Nedaugžodžiaujantis vyras vardijo gausios šeimos privalumus: vaikai išmoksta draugiškai elgtis, dalintis. Jie visada turi su kuo žaisti – jiems neliūdna. Vienas kitą prižiūri – nereikia jų nuolat sergėti, būryje vienas kitą drausmina. Taigi tėvams lieka daugiau laiko. „Vaikai vaidina šeimą – mūsų elgesį kopijuoja. Juose atpažįstame save“, – šyptelėjo Raimonda.

Klaipėdos universitete laivų inžinieriaus specialybę įgijęs L. Bičkaitis autoservise remontuoja automobilių kėbulus. „Džiaugiuosi galėdamas dirbti širdžiai mielą darbą – nereikia emigruoti į užsienį“, – sakė Laurynas. Ir džiugiai pridūrė, jog nei jo, nei žmonos giminėje nėra emigrantų. Vyras prasitarė, kad tik vestuvėms užsidirbti buvo nukakęs į užsienį. Netgi namą statydamasis nevažiavo, ir nė cento nesiskolino iš banko. Susitaupė.

R. Bičkaitienė, baigusi visuomenės sveikatos studijas Klaipėdos universitete, karjeros nesiekia. Abu su vyru nusprendė, jog reikia palaukti, kol ūgtelės vaikai – daug dėmesio, pagalbos jiems dar reikia. Savo laiką ji skiria dukroms ir sūnums. Rytais į Priekulę juos išveža Laurynas: tris į gimnaziją, o mažąją – į lopšelį-darželį. Raimonda tuo metu susitvarko namus, išverda pietus ir važiuoja vaikų pasiimti. Ne iš karto visus – po vieną parsiveža, priklausomai nuo to, kada baigiasi užsiėmimai. Tris kartus per savaitę Milėją veža repetuoti į Klaipėdą, Vaikų studiją Muzikiniame teatre.

„Investuodami į vaikus mes negalvojame, kad užaugę turės mums atsilyginti“, – ištarė Raimonda. Laurynas pridūrė: „Kad tik mokėtų sukurti darnias šeimas.“

Lepina tėvus

Užsiminus apie viešojoje erdvėje paskleistą baimę, jog vaiko teisių apsaugos specialistai grobia iš tėvų vaikus dėl mažmožių, R. Bičkaitienė atsakė: „Iš manęs nepaims – be priežasties niekas jų neatima. Mes griežti tėvai – vaikai turi žinoti reikalavimus, bet jokio smurto nėra. Mokome gerbti vienas kitą ir suaugusiuosius, – dėstė R. Bičkaitienė. – Mes kuriame šeimos modelį ir pateikiame jiems savo taisykles. Užaugę galės kurti savo.“

Vaikai – didžiausi mamos pagalbininkai virtuvėje. Jie skuta bulves, pjausto daržoves, gamina mišraines. Ir mažoji Austėja moka maišyti tešlą pyragams. Juos kepa Milėja. Neseniai kalėdinėje mugėje gimnazijoje ji su broliukais pardavinėjo savo iškeptus keksiukus, sausainius, pyragą. Rytais pirmoji atsikėlusi mamai ir tėčiui išverda kavą. Savaitgaliais Dovydas su Laurynu iškepa karštų sumuštinių. „Vaikai mus lepina, – šypsojosi Raimonda. – Mes turime galimybę išvykti į spektaklį ar koncertą – vaikus mielai pagloboja netoliese gyvenantys giminaičiai.“ Ji nemananti, kad šeima gyvena absoliučiai teisingai – kiekvienas turi susikurti savo modelį.