Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Eltos nuotr.
Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas aiškina, kad didžiausios diskusijos kyla dėl visuotinio šaukimo, tačiau jis yra svarbus, nes atliepia visuotinės gynybos principą, kuris yra kertinis nacionalinės gynybos susitarimui. Pasak jo, visų partijų atstovai sutarė, kad visuotinės gynybos principas turi būti kertinis ir praktiškai įgyvendintas.
„Diskusijos kyla dėl visuotinio šaukimo, neišvengiamai, bet prezidentas palaiko idėją, mes išreiškėme šiandien tokią idėją. Visuotinis šaukimas tą (visuotinės gynybos principą – ELTA) geriausiai užtikrintų, nes tai atliepia mūsų geopolitinę situaciją. Jeigu to nėra, tai galima didinti ribinį šauktinių skaičių, taip de facto siekti visuotinio šaukimo, bent jau tarp jaunuolių vyrų, o kiti, kurie labai nenori, gali eiti į Šaulių sąjungą, ten stiprinti savo įgūdžius ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui“, – trečiadienį žurnalistams po prezidento susitikimo su parlamentinių partijų atstovais teigė L. Kasčiūnas.
„Tų visuotinumo pasiekimo formulių, kaip to link eiti, gali būti visokių. Bet nebuvo jokių aštrių diskusijų, yra idėjų daug, pasiūlymų, užsirašinėjam, dirbsim toliau. Manau tikrai per 3–4 savaites mes savo nacionalinio saugumo ir gynybos susitarimą pasieksime“, – pridūrė jis.
Konservatorius palaikytų visuotinį šaukimą, į kurį būtų įtrauktos ir merginos, tačiau, pasak jo galimi ir kitokie variantai, nes reikalingas tvarus nacionalinis susitarimas.
„Jeigu opozicinės partijos, liberalios partijos sakys, kad mums to nereikia, tai natūralu, kad to nebus, ieškosime kitų formuluočių ir kitokių principų, kaip tą visuotinumą pasiekti“, – tikino L. Kasčiūnas.
Parlamentaras tikina, kad nacionalinis gynybos sutarimas remsis trimis esminiais ramsčiais – kolektyvinės gynybos, kariuomenės stiprinimo ir aktyviojo rezervo rengimo. Anot jo, didžiuliai resursai bus skiriami Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, teritorinės gynybos plėtrai, visuomenės įtraukimui į šalies gynybą ir Šaulių sąjungos didesniam vaidmeniui.
„Reikalinga aiškesnė vizija, tokių kaip civilinių pajėgų su aiškia ambicija ir pasiruošimas netgi rezistencijai, pilietiniam pasipriešinimui, tiek ginkluotam, tiek neginkluotam. Tie pasiūlymai yra pateikti, mes trumpai juos pristatėme, daugiau partijų nariai išsakė savo pozicijas, bet jau faktas, kad dirbsim truputėlį dėl to, kas yra pasiūlyta penktadienį. Girdžiu, kam pritariama, kur kažkur gal gali būti šiek tiek diskusijų, bet viskas labai gerai, darbinga“, – aiškino Seimo narys.
ELTA primena, kad Ukrainoje tebesitęsiant Rusijos sukeltam karui, prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su parlamentinių partijų atstovais. Susitikimo metu buvo aptartos Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginės gairės.
Lietuvos politikai apie būtinybę atnaujinti susitarimus dėl saugumo ir užsienio politikos prakalbo po to, kai Rusija vasario 24 d. užpuolė Ukrainą. Praėjusios savaitės penktadienį parlamentarai aptarė susitarimo dėl nacionalinio saugumo ir gynybos atnaujinimo klausimą.
ELTA