Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Giedrimas Jeglinskas. ELTA / Žygimantas Gedvila
Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA.LT
„Ar Europa yra pasirengusi siųsti karius į Ukrainą? Ar Vokietija yra pasirengusi? Ar Jungtinė Karalystė? (...) Europa, nepaisant, kad identifikavome ir dabar sakome, kad didinsime savo gynybos išlaidas iki 5 proc., (...), kol kas tų pajėgumų nėra. Čia yra drambliuko svajonės apie Europos pajėgumų buvimą Ukrainoje – nebent, jeigu ateina su JAV parama. Tiek logistine, strategine, žvalgybos ir kita parama“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė G. Jeglinskas.
„Jeigu JAV lyderiauja šitai koalicijai, manau, visi klausimai kitaip iškyla. Jeigu be JAV – nematau jokių iliuzijų, kad Europa kažką galėtų padaryti Ukrainoje. Toks mano įvertinimas“, – dėstė jis.
Klausiamas, kokio dydžio pajėgas į Ukrainą galėtų deleguoti Lietuva, politikas tvirtino, kad dar sunku atsakyti.
L. Kasčiūnas: kalbėtume apie kuopos vieneto dislokavimą
Tuo metu NSGK vicepirmininkas, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas tvirtina – jeigu Europos šalys mobilizuosis, Lietuva privalo elgtis solidariai ir kartu siųsti karius į Ukrainą. Pasak buvusio krašto apsaugos ministro, veikiausiai būtų kalbama apie Lietuvos kariuomenės kuopos dydžio vieneto siuntimą.
„Aš manau, kad mes turime būsi solidarūs – be jokios abejonės. Jeigu Europa pasako, kad kuria norinčių, galinčių koaliciją – mes tikrai turime dalyvauti“, – žurnalistams komentavo Seimo narys.
„Mes kalbame apie kuopą – tai 150–200 karių. Bet turėkime galvoje, kad kuopa viena yra mokymo misijoje ar atlieka apsaugos funkcija Ukrainoje, o dvi turi būti parengtyje“, – dėstė jis.
Reaguodamas į NSGK pirmininko skepsį, esą be JAV įsitraukimo, Europos karių buvimas Ukrainoje yra neįmanomas, L. Kasčiūnas pažymėjo, jog šioje situacijoje galima rasti atitinkamų sprendinių.
„Jeigu europiečiai randa kelias brigadas dislokuoti Ukrainoje, tarkime, kritinės infrastruktūros apsaugai, mokymų misijoms, kitoms funkcijoms vykdyti (...), amerikiečiai su įgalintojais – pirmiausiai, su oro gynybos sistemomis (...) – iš Lenkijos, Rumunijos gali dengti tą pajėgų veikimą, saugoti tas Vakarų karių bazes“, – kalbėjo konservatorių pirmininkas, pažymėdamas, kad tokiu atveju JAV kariai tiesiogiai Ukrainoje nebūtų dislokuoti.
ELTA primena, kad pirmadienį Vašingtone vyko JAV ir Ukrainos prezidentų bei Europos lyderių susitikimas dėl ketvirtus metus besitęsiančio Rusijos karo prieš Ukrainą.
Viena pastarojo susitikimo Baltuosiuose rūmuose temų – saugumo garantijos Ukrainai. Anot JAV prezidento, jas suteiks „įvairios Europos valstybės – derindamos veiksmus su Jungtinėms Amerikos Valstijomis“. Vis tik, perklaustas, ar į saugumo garantijas gali būti įtraukta ir amerikiečių karių buvimas Ukrainoje, D. Trumpas nurodė, kad apie tai bus kalbama vėliau.
Savo ruožtu paklaustas apie saugumo garantijas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino – reikia visko: tiek stiprios kariuomenės, ginklų, karinio parengimo, įrangos ir žvalgybos pajėgumų.
Antradienį D. Trumpas tvirtino, kad Vašingtonas yra pasirengęs remti Europos partnerius įgyvendinant saugumo garantijas Ukrainai, teikdamos pagalbą ore.