V. Čmilytė-Nielsen: premjero lyderystė saugumo kontekste yra nulinė, trūksta adekvatumo (papildyta)

Lietuva

Viktorija Čmilytė-Nielsen. ELTA / Dainius Labutis

Martyna PikelytėŠaltinis: ELTA

344523

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen kritikuoja premjero Gintauto Palucko pareiškimus, kad nereikia gąsdinti visuomenės dėl augančios Rusijos grėsmės. Politikė sako saugumo klausimais pasigendanti ministro pirmininko lyderystės.

„Ta tema apie panikos kėlimą jau kaip ir išsemta. Akivaizdu, kad reikia balanso, reikia grėsmių suvokimo, reikia didinti pasitikėjimą valstybe. Čia itin svarbi politikų lyderystė. Ko dabar tikrai nesimato – tai premjero lyderystės. Saugumo kontekste ji yra nulinė“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Jo lyderystė yra arba pataikavimas koalicijos partneriui Remigijui Žemaitaičiui, kuris griauna pasitikėjimą valstybe, arba globalaus konteksto ignoravimas. Ne apie paniką čia kalba, bet apie adekvatumą. Iš premjero šiandieną trūksta adekvatumo“, – akcentavo ji.

Buvusi Seimo pirmininkė sako, kad ministro pirmininko pareiškimai ją stebina ir yra prasilenkiantys su realybe.

„Keistas pareiškimas, ypač turint minty visą globalų kontekstą, kuris mūsų ir Europos saugumo situacijos nedaro geresne, o kaip tik yra didelis neapibrėžtumas. Noriu tikėti, kad premjeras tą suvokia. Tačiau jo žodžiai tiesiogiai prieštarauja krašto apsaugos ministrei. Atrodo, kad premjeras ignoruoja realybę ir tai, kas vyksta globaliame kontekste. Premjeras ir toliau stebina“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

L. Kasčiūnas premjero pasisakymus vadina per daug optimistiškais

Savo ruožtu buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad premjero pasisakymai yra per daug optimistiški. Anot savaitgalį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku tapusio politiko, teigdamas, kad Lietuva šiuo metu yra saugiausioje situacijoje, Vyriausybės vadovas neįvertino naujausių tendencijų.

„Kalbėdamas apie tai, kad šiandien esame geriausioje geopolitinėje saugumo situacijoje, premjeras, matyt, grįžo prie savo požiūrių, kuriais vadovavosi dar prieš du ar tris metus, kai, likus porai savaičių iki karo, sakė, jog viskas bus gerai, karo nebus, reikia diplomatiškai spręsti su rusais klausimą“, – ketvirtadienį teigė L. Kasčiūnas.

Konservatorių lyderio teigimu, gąsdinti visuomenės dėl augančios Rusijos grėsmės nereikėtų, jeigu būtų aiškus gynybos finansavimo didinimo planas.

„Panikos nereikėtų kelti, jeigu turėtume tikrai aiškų planą, kaip didinsime gynybos finansavimą ir kursime patikimą gynybos architektūrą tiek valstybėje, tiek regione. Manau, kad čia turėtų būti didžiausia premjero užduotis, kai kol kas veiksmų plano jis nėra pateikęs“, – sakė L. Kasčiūnas, akcentuodamas, kad priešo atgrasymui yra svarbiausias didelis pasiruošimas.

„Būsime pasiruošę tuomet, jeigu investuosime į gynybą – ne tik į NATO gynybos planus, ne tik į mūsų geležinio kumščio formavimą, kas susiję su divizijos kūrimu, bet ir į visuotinės gynybos principą. Šios sinergijos per pirmus du mėnesius iš Krašto apsaugos ministerijos vadovybės nejaučiu“, – negailėjo kritikos jis.

Kaip skelbta, premjeras G. Paluckas ketvirtadienį teigė, kad Rusijos ir Ukrainos taikos derybų fone nereikia gąsdinti visuomenės augančia Kremliaus grėsme. Pasak jo, dėl regione didinamų investicijų į gynybą, Lietuva yra saugiausioje situacijoje ir nebūtų užpulta per artimiausius metus.

„Gąsdinti visuomenės tikrai nereikia, niekas čia mūsų nei per 6, nei per 12 mėnesių nėra pajėgus pulti ar užpulti, bet į gynybos reikalus reikia žiūrėti rimtai. Čia, matyt, labai svarbu ir NATO bei JAV vaidmuo, pokalbiai vyksta, Europa turi padaryti savo namų darbus“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Paluckas.

Visgi, tokie ministro pirmininko pareiškimai sulaukė kritikos strėlių viešojoje erdvėje. Dalis politinių oponentų, politologų ir visuomenininkų akcentavo, kad Lietuva privalo rengtis galimoms grėsmės dėl neprognozuojamų Rusijos veiksmų.

Apie tai, kad Lietuva yra grėsmingiausioje padėtyje per pastaruosius kelis dešimtmečius, interviu tinklalaidėje „Redakcija“ kalbėjo ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

„Šiandien geopolitiškai mes esame grėsmingiausioje situacijoje per dešimtmečius. Ta situacija tvarkingai eina blogyn. Tai nuo mūsų pasiruošimo dabar priklauso, ar mes realiai de facto išvengsime pasikėsinimo į mūsų teritoriją“, – dėstė ji.

Į JAV prezidento postą grįžus respublikonui Donaldui Trumpui, netyla diskusijos dėl to, kaip gali keistis saugumo situacija Europoje ir Ukrainoje. Trečiadienį Baltųjų rūmų lyderis ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas susitarė nedelsiant pradėti derybas, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje.

D. Trumpas nurodė, kad jo susitikimas su Rusijos prezidentu dėl karo Ukrainoje baigties gali įvykti Saudo Arabijoje. Tiesa, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė taip pat turėjęs pokalbį su D. Trumpu, kurio metu abu lyderiai aptarė, kaip būtų galima užbaigti beveik trejus metus trunkančią plataus masto invaziją.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt