Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Laurynas Kasčiūnas / Julius Kalinskas/ELTA
ELTAŠaltinis: ELTA
„Ne paslaptis, kad mūsų teikiamos karinės paramos nepakanka apginti Rusijos naikinamą Ukrainą ir pasiekti jos pergalę. Jeigu negalime duoti pakankamai ginklų, tuomet privalome nuimti visus apribojimus Ukrainai perduotai vakarietiškai ginkluotei arba investuoti į Ukrainos ilgo nuotolio ginklus“, – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime spaudai cituojamas L. Kasčiūnas.
Anot KAM, iki rugsėjo pabaigos Lietuva Ukrainai perduos M113 šarvuočių, trumpo nuotolio oro gynybos sistemų su raketomis, antidronų sistemų, visureigių su atsarginėmis detalėmis, logistinių priemonių, ginkluotės, kompiuterių.
Lietuva taip pat susiplanavo lėšas, kurias skirs ukrainietiškos tolimojo nuotolio ginkluotės gamybai. Ramšteino susitikimo metu L. Kasčiūnas ragino sąjungininkes jungtis į koaliciją šio pajėgumo didinimui.
Reaguodama į Ukrainos prašymus, Lietuva šiemet jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M577, šarvuočių M113, antidronų sistemas, žiemos sezonui reikalingą įrangą ir šiltų rūbų komplektų, prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1, generatorius, dalimis išardytą lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatros“, krautuvus, priekabas, sulankstomas lovytes ir kitą paramą.
Lietuva Ukrainai nuo karo pradžios suteikė karinės paramos už daugiau nei 647 mln. eurų. Bendra Lietuvos parama Ukrainai – ilgalaikė ir perkopė vieną milijardą eurų.
Ukrainos gynybos kontaktinė grupė JAV iniciatyva buvo sukurta 2022 metų balandį. Paskutinis šios NATO ir Aljanso šalių partnerių atstovus jungiančios grupės posėdis vyko šiemet liepą.