Uždarame NSGK posėdyje bus diskutuojama apie galimybę trauktis iš Otavos konvencijos

Lietuva

Giedrimas Jeglinskas / Andrius Ufartas/ELTA

EtapliusŠaltinis: ELTA

339128

Trečiadienį vyksiančiame uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje bus diskutuojama apie galimybę trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, sako komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.

Krašto apsaugos ministerijai (KAM) antradienį pateikus politinį-karinį patarimą inicijuoti pasitraukimą iš Otavos konvencijos, NSGK pirmininkas posėdyje tikisi išgirsti ir kitų susijusių institucijų nuomones.

„Norime išgirsti iš visų institucijų, kurios ten galėtų pateikti savo nuomonę (…). Čia buvo diskusija dėl to, ar reikia eiti kartu į denonsavimą su mūsų partneriais, su kitomis šalimis NATO aljanso flange, ar reiktų patiems tai daryti“, – antradienį žurnalistams sakė G. Jeglinskas

Anot komiteto pirmininko, posėdžio metu tikimasi išsiaiškinti, kokios informacijos dar trūksta, siekiant priimti apgalvotą sprendimą.

„Pažiūrėsime, koks bus matymas ir kokios informacijos dar reikia, kad mes galėtume priimti tuos sprendimus“, – kalbėjo G. Jeglinskas.

Pats politikas teigė manantis, jog priešpėstinių ir prieštankinių minų naudojimas padėtų užtikrinti didesnį šalies saugumą.

„Aš matau karinį reikalingumą. Kad mes pasistatėme tą barjerą: tai yra drakono dantys, ispaniški arkliai ir ežiai, (…) tai viskas tvarkoje, bet kad toks užtvaras veiktų, reikalingos minos. Tai yra klasikinė karinė logistinė inžinerinė teorija, kad reikia ir priešpėstinių, prieštankinių minų, ir galiausiai turi dar su artilerija uždengti tą teritoriją“, – sakė NSGK pirmininkas.

„Aš manau, kad mums šito reikia. Mes turime ilgą sieną su Baltarusija, su agresoriumi, todėl turime daryti tai, ką reikia daryti Lietuvos saugumui“, – pridūrė jis.

Be to, G. Jeglinsko teigimu, posėdžio metu taip pat ketinama aptarti ir karinio tiekimo klausimą.

„Ne tik politiškai, bet ir kariškai žiūrint, jeigu mes tiekiame Ukrainai aukštos technologijos produktus, tokius kaip dronai, tai jeigu šešis mėnesius jie neatvyksta iki mūšio lauko, tai tą naudą jų galime kvestionuoti, koks aktualumas šitų technologijų“, – pažymėjo komiteto vadovas.

Apie tai, jog Lietuvai reikėtų denonsuoti Otavos konvenciją, pirmasis užsiminė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Antradienį apie galimybę inicijuoti pasitraukimą iš konvencijos užsiminė ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

1999 metų Otavos konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant ir daugumą Vakarų valstybių. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.

Lietuva prie konvencijos prisijungė 2004 m.

Kaip ir visas tarptautines sutartis, sprendimą denonsuoti Otavos konvenciją prezidento teikimu turėtų priimti Seimas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt