Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA
„Šią savaitę vykusiuose Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžiuose su Krašto apsaugos ministerija buvo įvardinta nauja data, kada Lietuva bus pasirengusi juos priimti, tai yra 2025 m. birželis. Tai yra dabar mūsų finišo taškas“, – penktadienį Seime žurnalistams, parlamentinėms partijoms pasirašius naują susitarimą dėl šalies gynybos, teigė L. Kasčiūnas.
Seimo narys sakė, kad turi atsirasti sąsaja tarp Lietuvos ir vokiečių plano, ir tai šiuo metu yra uždavinys Krašto apsaugos ministerijai, parlamentinei diplomatijai ir visiems kitiems, kuriems rūpi šalies gynyba.
„Turime viską padaryti, kad būtume pasiruošę, pirmiausia infrastruktūrą ir, kad šie mūsų infrastruktūros planai ir jų praktinis įgyvendinimas būtų susietas su vokiečių realiais planais, po truputį, kuo daugiau iš tos brigados dislokuoti į Lietuvą“, – sakė parlamentaras.
ELTA primena, kad NATO šalių lyderiai birželio pabaigoje Madride vykusiame Aljanso viršūnių susitikime patvirtino ketinimus rytiniame flange, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų padidinti dislokuotas pajėgas. Vokietija yra pažymėjusi ketinimus dislokuoti Lietuvoje daugiau karių, kad sustiprintų rytinį NATO flangą, besiribojantį su Rusija.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir kiti Lietuvos atstovai yra sakę, kad pilna sąjungininkų brigada šalyje galėtų atsirasti iki maždaug 2027-ųjų. A. Anušausko teigimu, infrastruktūrai paruošti reikėtų 0,5 mlrd. eurų.