PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Spalio 25 d. 20:18

Seimo komitetas ragina ministeriją motyvuoti MBA savininkus nevengti investuoti

Lietuva

Etaplius.lt nuotr.

Sniegė BalčiūnaitėŠaltinis: BNS


281829

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ragina Aplinkos ministeriją rasti būdų, kaip motyvuoti devynių mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklų dalininkus nevengti investuoti į jų modernizavimą.

Tokią idėją komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė iškėlė trečiadienį neeiliniame posėdyje, kuriame aptarta Kauno MBA taršos ir kvapų suvaldymo problema.

„Pagalvoti ministerijai, kaip rasti būdus motyvuoti dalininkus investuoti, nes atrodo, kad vieni mato poreikį, kiti nemato“, – posėdyje teigė A. Gedvilienė.

„Pateikti siūlymus dėl savivaldybių atsakomybės dėl (...) užduočių atliekų tvarkymo srityje įvykdymo, kad turėtume instrumentus, kaip susitarti su savivalda, kad ji būtų suinteresuota, kad atliekų surinkimo sistema veiktų, atliekos būtų tinkamai tvarkomos“, – pridūrė ji.

Dėl Kaune esančios MBA gamyklos skleidžiamos smarvės skundžiasi netoliese esančių Kauno rajonų gyventojai, šią savaitę ten buvo nuvykę Aplinkos apsaugos komiteto nariai įvertinti situaciją, o aplinkos ministras Simonas Gentvilas paragino savivaldybes – MBA dalininkes – spręsti iš gamyklos sklindančių kvapų problemą ir įspėjo, kad to nedarant jos veikla gali būti sustabdyta.

Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja ir Kauno regiono atliekų tvarkymo centro valdybos pirmininkė Radeta Savickienė sako, kad tokie sprendimai nepriimami, nes ne visi MBA dalininkai už juos balsuoja.

„Turime problemą dalininkų jau ne pirmus metus. Iš devynių balsų sprendimui priimti reikia septynių balsų, yra šeši. Už balsuoja Kauno rajonas, Kaišiadorys, Kauno miestas su trimis balsais ir „ Kauno švara“, – komitete teigė R. Savickienė.

Ji pabrėžė, kad dalininkės yra pritarusios investicijų poreikiui, bet ne įkainiams: „Daugiau kaip dveji metai negalime pakelti įkainių“.

R. Savickienės teigimu, vienintelis būdas yra padvigubinti ar net patrigubinti oro valymo sistemos galingumą.

Tuo metu Raseinių meras Arvydas Nekrošius tvirtina, kad pritaria investicijoms, tačiau akcentuoja lėšų poreikį: „Dalininkai pritaria, kad reikia investuoti, o tam reikia pinigų“.

Jis priekaištavo, kad Kauno RATC nesugeba suderinti savo kainų su VERT.

„Tada būtų nuimta atsakomybė nuo dalininkų, kurie dabar patys reguliuoja tuos įkainius“, – teigė A. Nekrošius.

Tuo metu Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Laurynas Virbickas atšovė: „VERT neduos pinigų MBA modernizacijai, VERT yra sąnaudos atliekų tvarkymui, o ne infrastruktūrai“.

Pasak jo, Raseinių rajono atstovai niekada nepritardavo įkainių didinimui.

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė dalininkams pasiūlė „imtis operatyvių veiksmų“.

„Sprendžiant MBA skleidžiamos taršos ir būtinų investicijų į modernizavimą klausimus būtų galima spręsti atsietai. Dalininkai galėtų pirmiausia laiminti investicijas būtinas į modernizaciją, o sąnaudų pagrįstumą pasitikrinti paraleliai“, – siūlė viceministrė.

Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis taip pat pabrėžė, kad rajonas pasirengęs numatyti reikalingas investicijas.

„Esame pasirengę skirti investicijas, turėtume leisti padaryti minimalias investicijas ir sutvarkyti filtrus“, – sakė jis.

Kauno MBA tvarkomos ir surenkamos komunalinės atliekos iš Kauno miesto ir rajono, Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių ir Raseinių rajonų.

2015 metais pastatyta gamykla kainavo 34,4 mln. eurų, iš kurių 29,2 mln. eurų skyrė Europos Sąjunga, o 5,2 mln. eurų – Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, kurio dalininkės yra minėtos savivaldybės.

Skundų dėl Kauno MBA sulaukiama nuo pat jos veiklos pradžios.