L. Kasčiūnas apie gynybos fondo finansavimą: pagal tai, koks jis bus, modeliuosime ir pirkimus

Lietuva

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Viktorija SmirnovaitėŠaltinis: ELTA.LT

305288

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako esąs beveik įsitikinęs, kad jau šiemet Lietuvos gynybos biudžetui gali būti numatyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai, anot ministro, leistų sparčiai judėti į priekį, kuriant šalyje diviziją ir užsitikrinant oro gynybos poreikius.

„Manau, tai yra savaitė, dvi, kai finalizuosime sprendimus dėl šių metų ir jau šiais metais pasieksime 3 proc. (...) 3 proc. , apie 2,5 mlrd. eurų, yra ta suma, su kuria galime labai sparčiai judėti į priekį ir su kuria stiprėtume ir oro gynyboje, ir kuriant mūsų geležinį kumštį (lietuvišką diviziją – ELTA)“, – žurnalistams antradienį Seime sakė L. Kasčiūnas.

Tuo metu paklaustas apie diskusijas Seime keliančio gynybos paketo finansavimą ir jo poreikius, L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad Lietuvai būtų reikšmingas net ir minimalaus dydžio gynybos fondas.

„Pagal tai, koks jis bus, modeliuosime ir pirkimus. Noriu pasakyti, kad tuos kontraktus, kuriuos planuojame padaryti šiais metais, manau, net ir prie minimalistinio scenarijaus, sutarus dėl bankų, pelno mokesčio, kitų dalykų, bus galima įgyvendinti“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

Pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė daliai pokyčių gynybos fondo projekte, dėl kurių turės apsispręsti parlamentas. BFK nusprendė pritarti 2,5 karto didesniam elektroninių cigarečių skysčio akcizui, negu buvo numatyta Vyriausybės siūlyme.

Taip pat komitetas pritarė kompromisiniam siūlymui, kad 2025 m. CO2 dedamoji benzinui būtų 47 eurai/1 tūkst. l. Ministrų kabinetas pirminiame projekte buvo numatęs, kad CO2 dedamoji benzinui 2025 m. siektų 72 eurus/1 tūkst. litrų. Gazoliams, pagal BFK siūlomą variantą, saugumo dedamoji siektų 25 eurus/1 tūkst. l kitąmet, o tolimesniais metais dydis išliktų 50 eurų/1 tūkst. l, kaip ir buvo numatyta pirminiame projekte.

BFK pritarė ir siūlymui, kad Valstybės gynybos fondui iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies 2025 m. būtų skirti 85 mln. eurai, vietoje Vyriausybės pirminiame projekte numatytų 25 mln. eurų.

Valstybės gynybos fondas būtų skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas.

Ministrų kabinetas numato įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą, sukurti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūrą, išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti.

Taip pat finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto, karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektus bei įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.

Valstybės gynybos fondo lėšas sudarytų laikinasis solidarumo įnašas už 2025 metų mokėjimo laikotarpį, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos, 1,9 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 metais, 6 procentai – 2026 ir vėlesniais metais.

Taip pat numatoma gauti 6,5 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 6,6 procento – 2026 metais, 6,9 procento – 2027 ir vėlesniais metais. 0,2 procento pajamų būtų gauta iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2026 ir vėlesniais metais į konsoliduotuosius valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, 0,3 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2025 metais, 0,5 procento – 2026 ir vėlesniais metais.

25 milijonai eurų fonde numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.

Numatoma, kad įstatymas jį priėmus įsigaliotų 2024 m. spalio 1 d.

ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.

Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.

Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.

Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt