Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Saulius Skvernelis. ELTA / Dainius Labutis
Martyna PikelytėŠaltinis: ELTA
„Jeigu Lietuvos kariuomenės vadas ir kariuomenė pasakys, kad pasitraukimas iš šitos konvencijos stiprina mūsų galimybę gintis ir, agresijos atveju, priešintis priešui – mano balsą ir mūsų politinės jėgos palaikymą tas siūlymas turės“, – antradienį žurnalistams Seime teigė Saulius Skvernelis.
Tuo metu praėjusią savaitę kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigė pritariantis pasitraukimui iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.
Apie tai, jog Lietuvai reikėtų denonsuoti Otavos konvenciją, pirmasis užsiminė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Konservatorius tikina, jog vadovaujant ministerijai jis sulaukė tokio karinio patarimo. Todėl konservatorius ragina ministeriją jau baigti diskusijas ir parengti konkretų pasitraukimo iš konvencijos planą.
Idėją remia ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Tačiau ji ir prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė ragina nedaryti skubotų sprendimų ir pasitarti su partneriais regione.
1999 metų Otavos konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant ir daugumą Vakarų valstybių. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Lietuva prie konvencijos prisijungė 2004 m.
Kaip ir visas tarptautines sutartis, sprendimą denonsuoti Otavos konvenciją prezidento teikimu turėtų priimti Seimas.
Primenama, kad pernai Seimas nusprendė denonsuoti Oslo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą. Galutinai iš šios konvencijos Lietuva pasitrauks nuo kovo. Lietuvai pasitraukus iš šios tarptautinės sutarties, neliks ribojimų įsigyti, kaupti, o karo atveju prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis.