Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
BNS.LTŠaltinis: BNS.LT
Kaip ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, tai numatoma šią savaitę patvirtintame dvišaliame bendradarbiavimo kibernetinio saugumo ir gynybos srityje 2025–2029 metais plane.
Šiuo planu taip pat siekiama stiprinti kibernetinio saugumo „komendatūras“, keičiantis žiniomis ir dalyvaujant bendrose civilinėse ir karinėse kibernetinio saugumo pratybose, mokymuose.
Patvirtintas planas numato trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius civilinio ir karinio kibernetinio saugumo ir gynybos bendradarbiavimo tikslus.
Planą krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas aptarė ir su JAV ambasadore Lietuvoje Kara McDonald (Kara Makdonald).
„Ši diena žymi svarbų mūsų bendradarbiavimo su JAV etapą. Mums priešiškos valstybės ir jų remiami kenkėjiški veikėjai siekia silpninti mūsų demokratijas ir mažinti mūsų atsparumą. Turime dirbti kartu ir imtis atitinkamų priemonių, kad kibernetinės gynybos linija būtų tvirta, o kibernetiniai nusikaltėliai sulauktų atsako“, – po susitikimo kalbėjo ministras.
Plane įtvirtinti trys Lietuvos kibernetinės gynybos ramsčiai: karinių kibernetinės gynybos pajėgumų stiprinimas, visuomenės ir kritinės infrastruktūros atsparumo didinimas bei bendros treniruotės su JAV ir kitais sąjungininkais.
Pasak ministerijos, kibernetinio saugumo tema tampa vis svarbesnė ir Europos Sąjungoje (ES).
Remiantis ES Kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) šiemet pristatyta grėsmių ataskaita, pagrindinės kenkėjiškų veikėjų grupės, keliančios didžiausią grėsmę Bendrijai, apima valstybių remiamus kibernetinius nusikaltėlius iš tokių šalių kaip Rusija, Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas.
Kinijos kibernetinių grupių veikla dažniausiai siejama su intelektinės nuosavybės vagystėmis ir ilgalaikiais šnipinėjimo tikslais, nukreiptais į technologinius bei strateginius tikslus.
Rusija aktyviai dalyvauja tiek regioninėse, tiek globaliose operacijose, nukreiptose į ES valstybes, naudodama išpirkos reikalaujančias atakas ir paskirstytojo paslaugų trikdymą („DDoS“) kaip pagrindinius įrankius.
Ataskaitoje pabrėžiama, jog kibernetinių atakų skaičius ir sudėtingumas nuolatos auga, vis dažniau pasitelkiami dirbtinio intelekto įrankiai.