Lietuva ir Vokietija pasirašė bendradarbiavimo sutartį gynybos srityje

Lietuva

Lietuvos kariuomenė / Orestas Gurevičius/ELTA

Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, Raminta MajauskaitėŠaltinis: ELTA.LT

318383

Sutartis reglamentuoja Vokietijos karinių pajėgų, civilių tarnautojų, jų šeimos narių teisinį statusą Lietuvoje, taip pat ir civilinių paslaugų, tokių kaip, sveikatos apsauga, susisiekimas ir karių vaikų švietimas, teikimą.

„Lietuva ir Vokietija pasirašė susitarimą, kuris žymi dar vieną svarbų žingsnį praktiniam šio dvišalio projekto įgyvendinimui. Susitarimas apibrėžia teisinį Vokietijos brigados statusą, taip pat pagrindą vokiečių karių ir jų šeimų pritraukimui“, – teigė sutartį pasirašęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, pažymėdamas, kad Lietuvos parlamentas ją planuoja tvirtinti rugsėjo 26 dieną.

„Vokietijos karių dislokavimas Lietuvoje rodo Vokietijos lyderystę ir tvirtą įsipareigojimą užtikrinti Lietuvos bei Rytinio NATO flange saugumą. Tai atspirties taškas link gilesnio politinio, ekonominio ir socialinio šalių bendradarbiavimo“, – akcentavo jis.

Dvišalė sutartis aprėpia ne tik brigados atvykimo ir išvykimo tvarkas, numato galimybę vokiečių kariams patekti į Lietuvos karinės infrastruktūros objektus, tačiau ir apibrėžia mokestinį režimą, kuris bus taikomas Vokietijos karinėms pajėgoms ir personalui. Pavyzdžiui, vokiečių karinės valgyklos ir parduotuvės bus steigiamos, taikant mokestines išimtis. Tiesa, pastarosiomis galės naudotis ir kitų NATO valstybių, išskyrus Lietuvą, karinių pajėgų nariai, dalyvaujantys bendrose operacijose ar pratybose.

Sutartis papildys pernai metų gruodį Vokietijos ir Lietuvos krašto apsaugos ministrų pasirašytą ketinimų protokolą dėl brigados „Lietuva“ veiksmų plano – jame buvo numatyta, kad teisinis brigados pagrindas bus apibrėžtas atskiru susitarimu.

Sutartį pasirašė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, užsienio reikalų viceministras Jonas Survila, Vokietijos gynybos ministras Boris Pistorius ir Užsienio reikalų ministerijos parlamentinis valstybės sekretorius Tobias Lindner. Ši sutartis dar turės būti ratifikuojama abiejų šalių parlamentuose.

ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt