Budilių kaimo, kurį vietiniai vadina tik Budzyliais, vietovardžių pasakojimai

Vilnius

Žvilgsnis į Budilių kaimą

Etaplius SistemaŠaltinis: Etaplius.lt

Budiliai, kaimas, kurį vietiniai vadina Budzyliais, yra vos keli kilometrai nuo Semeliškių. Prie kaimo – du ežerai, greta teka Strėva. Daug ką nustebina Budilių kaimo gyventojų dzūkavimas. Patiems kaimo gyventojams sunormintas kaimo pavadinimas labai nemielas ir svetimas, kas kita – Budzyliai.

Oficialus ir įprastas pavadinimai nesutampa

Budiliai – oficialus kaimo pavadinimas, bet jo gyventojai, iš jo kilę žmonės taip jo niekada nevadina, taria tik Budzyliai, o save vadina budzylėnais. Paklausti, kodėl kaimas vadinasi būtent taip, keli budzylėnai pasakojo iš vyresnių kaimo gyventojų girdėtą pavadinimo kilmės istoriją.
Iš Budzylių kilusi ir kone kiekvieną savaitgalį tėvus aplankanti elektrėniškė pedagogė Birutė Misiūnienė (Makūnaitė) yra užrašiusi Onos Kvietkauskienės (Nasutavičiūtės), gimusios ir užaugusios Budzyliuose, o dabar gyvenančios Semeliškėse, pasakojimą, kurį jai pasakojo jos tėvas Pranas Nasutavičius, g. 1905 m. Esą kai kadais buvo neramumai, kaimo vyrai po kelis budėdavo naktimis paeiliui. Kaimas buvo nemažas, atbudėję vyrai ryte atnešdavo didelę, pamargintą „karaulinę“ lazdą vienam iš tų, kuriam teks budėti kitą naktį. Taip nuo to budėjimo (suprantama, tariant dzūkuojant) ir kilo kaimo pavadinimas.
Budzylėnė Ona Nasutavičienė pasakojo, kad kaime „cinginiai gyvenę, katruos vis reikėja budzinc“, todėl jis ir pavadintas Budzyliais. Birutė Misiūnienė pastebėjo, kad ši kaimo pavadinimo kilmės versija nelabai garbinga, svarbiausia, kad tiesos neatitinka – šio kaimo žmonės dirbo nederlingas žemes, stengėsi dėl savęs ir vaikų. O ir dabar, ištuštėjus kaimui, daugelis budzylėnų vėl vis su prakaitu dirba žemę: sėja, sodina, šienauja, pjauna, – ir taip gyvendami pagal senolių tradicijas, puoselėja tėviškę.
Lietuvos vietovardžių žodyne teigiama, kad kaimo pavadinimas greičiausiai kilęs iš asmenvardžio Budila, Budilas, Budilis ar panašiai, siūloma jo pavadinimą palyginti su baltarusišku asmenvardžiu Budylo, pavardė Budzila, Budzilas. Kalbininkas Laimutis Bilkis pastebi, kad galėjo būti ir panašus vandens telkinio vardas, davęs kaimui pavadinimą.

Ežerų ir miškų vardai
Budzylių kaimas prasideda kone už Semeliškių kapinių. Greta jo – Rudaukos, Tvertinių, Dzenkūniškių kaimai, iš kitos pusės – Gelvio ir Gelvaičio ežerai, Semeliškių miškas. Tai labai plačiai išsidėstęs kaimas. Didesnįjį ežerą žmonės anksčiau Budzilių ežeru vadino, o tą mažesnįjį, kuris yra prie pat kapinių, Kunigo ar Kapinių ežerėliu. Šio pavadinimo kilmė gana aiški, nes šalia jo ir kapinių buvo bažnyčios žemės.
Dar praeito šimtmečio viduryje Gelvio ir Gelvaičio ežerų vardai žmonėms nebuvo žinomi.
„Didesnįjį ežerą Budzilių ežeru vadinom, o tą mažesnįjį vis Kunigo ežeru vadinom. Kai tik jis užšaldavo, per jį į Semeliškių mokyklą eidavome“, – prisiminė Genė Makūnienė.
„Atsimenu, prieš keliasdešimt metų kažkas važiavo keliu ir sustoję paklausė, ar čia Gelvio ežeras. Net nesupratau, apie ką žmogus kalba. Atsakiau, kad paklydo, Galvės ežeras – tai Trakuose“, – prisiminė

Kalbininkai teigia, kad Gelvio ir Gelvaičio ežerų pavadinimai vestini iš lietuvių kalbos žodžio galvis, visų pirma reiškiančio savaime pasidariusią kūdrą senos upės vagos vietoje ar užutėkyje. Šie pavadinimai siejami ir su latvišku žodžiu dzelve – vandens duobė pelkėje ir pan. Kai kurie kalbininkai mano, kad šiuos ežerų pavadinimus galima sieti ir su lietuvišku žodžiu gelmė ir pan. Tokį siejimą paremia ir indoeuropiečių kalbų duomenimis, primindami nepaprastai archaišką hetitų-luvių vietovardį Hallluva ir žodį hallu- , reiškiantį gilus. Taigi, pasak kalbininkę Elektrėnų savivaldybės ežerų Gelvio bei Gelvaičio ir Trakų Galvės ežero pavadinimų kilmė vienoda.
O vietos gyventojai įsitikinę, kad ir Gelvio, ir Gelvaičio ežerų pavadinimai iškalbingai nurodo, kad vanduo juose yra gėlas, nes vietovės čia labai šaltiniuotos.
O miškus žmonės dažniausiai vadino pagal tai, į kurio kaimo pusę jie driekėsi:
„Į Beižonių pusę – ten Budzylių miškas, į kitą pusę – Žuvyčių miškas, į tą pusę ir Žuvyčių kaimas. Link Noškūnų kaimo – Noškūnų miškas. Taip ir sakydavo: „Einu grybauti į Budzylių, Žuvyčių ar Noškūnų mišką“, – sakė pašnekovai.

Molių kalnas ir šaltiniai
Už Semeliškių kapinių – kalnas. Žmonės jį vadina Molių kalnu. Vėl pavadinimas labai aiškus, nes žemė aplink ne tik smėlinga, bet molėta ir sunki. Koks jis tikslus labai gerai pajunti pro kapines į kaimą eidamas rudenį, nulijus geram lietui. Kelias, kuris vingiuoja pro kapinaites, kadais buvo pagrindinis. Juo žmonės arkliais į Semeliškių bažnyčią, atlaidus, turgų važiuodavo ir iš Budzylių, ir iš toliau.
Budzylių kaime daug šaltinių.
„Kai pas mus sodyboje gero vandens nebuvo, eidami link ežero vaikai vis po puskibirį vandens iš šaltinių atsinešdavom. Kam priklausė tas pakriaušis, kas ten gyveno, taip ir šaltinį vadino. Jegoro, Nenorto, Kubo, Tamuko šaltiniai buvo. Dabar jie pamiršti, užžėlę. Dabar daug kas artezinius šulinius pasidarę, gal tik Nenortos, Danilkevičiai iš šaltinių vandens pasisemia“, – sakė Genė Makūnienė.
Kaime buvo ir daugiau pavadinimu – po kalnu, kur gyveno du broliai Nasutavičiai, Kvietkauskienė – Vėjai, netoli tos vietos – Vėjaprūdis. Tik ten ne prūdas, o pieva.
„Jegoro šaltinėlis – dar ne Vėjuose, bet į tą pusę, ten gyveno Makarevičiai, Jegoras“, – pastebėjo G. Makūnienė.

Beje, tas šaltinėlis žymiausias kaime. Etnologai yra užrašę pasakojimų, kad žmonės tikėjo stebuklingomis jo galiomis, jo vandeniu ėjo plauti akių, nes šaltinėlis tekėjo „prieš saulę“ į rytus, tai sakoma buvęs stebuklingas, jo vanduo ypač tiko akims praust ir gydyti.

img-20190317-130839.jpg

Kaip Budzyliai tapo Budiliais?

Kaip ir kada Budzyliai tapo Budiliais? To pasiteirauti budzylėnai sakė negalį tiksliai atsakyti. Štai Budzyliuose gimusios ir užaugusios, ten visą amžių gyvenančios Genės Makūnienės (Matonytės) gimimo liudijime parašyta, kad ji gimusi Budzylių kaime. Pase, išduotame 1993 m., taip pat nurodyta, kad ji gyvena Budzylių kaime, tačiau 2001-03-13 dienos spaude nurodyta, kad tą dieną ji išvyko iš Budzylių kaimo ir šalia įdėtas kitas spaudas, kad nuo 2001-03-13 ji gyvena Budilių kaime. Panašu, kad šis pavadinimas buvo pakeistas susikūrus Elektrėnų savivaldybei 2000 metais.
Keli kaimo gyventojai ir jį palikę, gretimai, Smeliškėse, įsikūrę, budzylėnai sakė, kad Budilių pavadinimas jiems labai nemielas, nemalonus jų ausiai, asocijuojasi ne su namais tėviškėje, o su kažkokiais stagarais – badiliais.
Kaip ir kada Budzyliai tapo Budiliais? Elektrėnų savivaldybės kalbininkė Rima Moškienė negalėjo to pasakyti. Pasak jos, oficialus, norminis kaimo pavadinimas pagal Registrų centrą – Budiliai, o kadangi ten žmonės dzūkuoja, tad taria Budzyliai. Registrų centras atsirado nesenai, tai ir žmonių dokumentuose gali būti įrašytas tarminis kaimo pavadinimo variantas.
Kaip pastebėjo lituanistė Birutė Misiūnienė (Makūnaitė), pačių Budzylių ir gretimo Dzenkūniškių kaimų pavadinimai aiškiai rodo, kad šiose apylinkėse buvo dzūkuojama. Šio, kaip ir gretimų Pastrėvio, Mustenių kaimų gyventojai dažnai sako dzirba, laidziasi saulė, dziaugsmas. O nuo tikrų dzūkų šio krašto šnekta, pasak Vilniaus pedagoginiame universitete apie ją diplominį darbą parengusios pedagogės B. Misiūnienės, skiriasi tuo, kad balsės ė ir u čia dvibalsinamos, tariamos kaip dvibalsiai iė ir uo, tariama tievas, bruolis, o ne kaip literatūrinėje kalboje įprasta.

Budilo ar Budzilio, Budzylo neatsimena
1929 m. Semeliškių valsčiaus suskirstymo seniūnijomis ir gyventojų skaičiaus duomenimis, Budzylių kaime buvo 262 gyventojai. Taigi Nepriklausomos Lietuvos ir pokario laikotarpiu tai buvo didelis kaimas – ir žmonių skaičiumi, ir užimamu plotu.
Kolektyvizacija, melioracija privertė daugumą buvusių kaimo gyventojų išsikraustyti į Semeliškes ar toliau.

Pasak Birutės Misiūnienės, tarpukariu čia gyveno Pranas ir Juozas Danilkevičiai, Juozas ir Marijona Mitkevičiai, Vincas ir Marcelė Butrimavičiai, Zigmas ir Marijona Pineliai, Jonas ir Ona Apanavičiai, Jurgis ir Ona Danilkevičiai, Juozas ir Domicelė Arlauskai, Ignas ir Ona Nasutavičiai, Uršulė Kuzmickienė, Petras ir Domicelė Butrimavičiai, Ignas Kavolius, Andrius ir Elena Nasutavičiai, Marijona Nasutavičienė (Rapalkienė, nes vyras buvo Rapolas), Petras Mitkevičius (Petrunulis arba Naujoka Petras) gyveno su mama, Juozas ir Domicelė Matoniai, Ignas ir Ona Matuliūkščiai, Simas Stosiūnas (vadino Šimuciu), Černiai (nebeprisimenama, ar tai pavardė, ar pravardė, nes tos šeimos žmonės buvo tamsaus gymio), Dominykas (Daminas) ir Marijona Stosiūnai, Emilija ir Dominykas (Daminas) Stanišauskai, Elena ir Juozas Stanišauskai (vadino Buziais), Marijona ir Laurynas (Raulas) Stanišauskai, Petras ir Leonora Bartusevičiai, Bondaras (pravardė, nes pavardės neprisimena), Daminas Stosiūnas (Mašanka), Adomas Stosiūnas, Juozas Nasutavičius, Bronius ir Domicelė Katuliai, Juozas ir Domicelė Nenortai, Motiejus ir Justė Nenortai, Vincas ir Marijona Jančiauskai (vadina Tamukais), Antanas ir Marijona Kanapickai, Stefanija ir Kazys Mitkevičiai, Jokūbas ir Elžbieta Makarevičiai (Kubai), Vincas ir Marijona Danilkevičiai, Antanina Jančiauskienė, Stasys ir Veronika Danilkevičiai (Stasiliūnai), Motiejus ir Stasė Nasutavičiai (vadinti Juračkais), Andrius ir Pranutė Nenortai, Ignas ir Ona Kirčiai, Ona Debesienė, Pranas ir Ona Ščerbavičiai ir jų šeimos.
Kaip matome, šiandieninių kaimo gyventojų ar iš jo kilusių žmonių atmintis jau nesiekia nė vieno Budilo, Budilio, Budylo, ar Budzilio, Budzilo. Tik žinoma, tai nereiškia, kad tokio nebuvo. Juk kaimų pavadinimai siekia tokius gilius klodus, kokių žmonių atmintis nepajėgi atsekti, jeigu tik tie faktai nevirto legendomis, mitais ar neįsitvirtino gamtinių objektų pavadinimuose.

matoniai-mg-1269.jpg

Pavardės ir pravardės
O kadangi didelės Budilių kaimo dalies gyventojų pavardės buvo vienodos, daugelis žmonių turėjo ir pravardes. Arba, kaip apibūdino lituanistė Birutė Misiūnienė, gal net ne pravardes, o antras pavardes, kurių didžioji dalis kilusi iš tėvavardžių: Stanišauskas – Buzius, Mitkevičius – Navikas, Butrimavičius – Karalius, Danilkevičius – Jurkucis, Jurka (matyt, kad senelis buvo Jurgis), Stosiūnas – Šimucis (senelis buvo vardu Simas), kitas Stosiūnas – Mašanka, Makarevičius – Kubas, nes vardas Jokūbas, Nasutavičius – Mociejukas, Mocejka (nes senelis buvo Motiejus), kitas Nasutavičius – Juračka, kita Nasutavičienė – Rapalkienė (nes vyras buvo Rapolas) ir pan.
„Tos „antrosios“ pavardės taip buvo prilipusios, kad jauniausiai kartai kartais sunku buvo suprasti, kodėl taip yra, jie net nesuprato, kokia tikroji kaimynų pavardė“, – pastebėjo Birutė Misiūnienė.
„Tikromis pavardėmis ir vardais žmonės rečiau vieni kitus vadindavo negu pravardėmis“, – jai antrino mokytojas Jonas Arlauskas.

Netolimi atsiminimai

Pasak budzylėnų, „Sodybų tuštėjimo metas“ jų kaime prasidėjo 7-ojo dešimtmečio pabaigoje. Pradėta melioracija, žmonėms mokėjo, kad jie išsikeltų. Juk kolūkiui reikėjo plynų laukų…
2001 m. Budzylių kaime gyvenamąją vietą buvo deklaravę 47 gyventojai, 2019 m. sausio 1 d. – tik 37 žmonės. Šiuo metu gyventojų Budzyliuose likę nedaug, gyvenamos tik 9 sodybos. Nuo seno čia gyvena Butrimavičiai, Makūnai, Nenortų trys šeimos, Danilkevičiai, Ščerbavičiai, Arlauskai, Nasutavičius vėl statosi namus.
Kaip ir visur gražiose vietose yra senose sodybose apsigyvenusių ir įsikūrusių naujų šeimų, miestiečiai statosi modernias sodybas. Taip Budiliuose apsigyveno Butrimavičių anūkas su mama, Atkočiūnai, Januševska, Steponavičiai, iš Vilniaus, kaip sako budzylėnai „tankiai atvažiuoja“ Ramoškai, Junevičiai.
Žymiausias budzylėnas – Molėtų, Dubingių, Užuguosčio, Perlojos, Alytaus šv. Liudviko, Biržų šv.Jono Krikštytojo, Kauno jėzuitų parapijose dirbęs kunigas vienuolis jėzuitas Jonas Katulis. Keli kaimo gyventojai turi jo eilėraščių knygelę. Šio dabar Marijampolės švenčiausios Marijos globos namuose besidarbuojančio kunigo eilėraščiai budzylėnams ypač artimi tikėjimo tema ir gimtinės vaizdais.
Populiarioji Vikipedijos enciklopedija pastebi, kad Budilių kaime yra ir baldų pramonės. Budzylėnai pasakojo, kad buvusių kolūkio fermų pastate „ant rubežio su Aleksandruvka, Aleksandravos kaimu“ pagal užsakymus gamino stalus, suolus, sūpynes, dažniausiai kaimo turizmo sodyboms. Šio verslo ėmėsi nevietinis žmogus, bet keli vietiniai ten dirbo. Dabar verslas pritilo, bet po truputį dar kruta.

t-img-1260.jpg

Kaime – Aušros ir Gelvio gatvės

Nors Budzylių kaimas po truputį vis mažėja, tačiau jis yra pakankamai didelis tam, kad jo gatvėms būtų suteikti pavadinimai. Be jų žmonėms kyla įvairių keblumų, kad ir apsidrausti pastatus ar prisikviesti greitąją pagalbą ir pan.
Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 2 d. įsakymu Budilių kaime patvirtinti dviejų gatvių pavadinimai. Link Beižionių veda Aušros gatvė, link ežero – Gelvio gatvė. Antrasis pavadinimas labai aiškus, o kodėl ilgiausiai kaimo gatvei parinktas Aušros pavadinimas? Kaip vyko kaimo gatvių vardynos? Kalbinti Budilių kaimo gyventojai negalėjo paaiškinti, o Semeliškių seniūnė Loreta Karalevičienė pastebėjo, kad Gelvio gatvė yra susijusi su vietove, didžiausiu kaimo ežeru, o Aušros gatvė – vienas populiariausių gatvių pavadinimų visoje savivaldybėje, tokios yra pačiuose Elektrėnuose, Kietaviškių, Pastrėvio seniūnijose. Ši, gamtos reiškinį ir simbolinį atgimimą, šviesą nusakanti gatvė jungia ne tik kelis kaimus – Budilius, Dzenkūniškes, Barboriškes, Gaštautiškes, bet ir kelias seniūnijas, nuo Budilių tęsiasi iki pat Beižionių.

Daiva Červokienė

Autorės nuotr.

t-img-8724.jpg

KOMENTARAI (0)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt