Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Laurynas Šedvydis. ELTA / Julius Kalinskas
BNSŠaltinis: BNS
Pasak jo, kiekvienas kariuomenės naudojamas ginklas ar jo rūšis „yra tiesiog įrankis“ konkrečiame gynybos kontekste.
„Kadangi potencialus priešininkas – Rusijos Federacija neturi absoliučiai jokių skrupulų naudoti šiuos ginklus ir kaip rodė Chersono de-okupacijos epizodai – naudoti visokiausias minas ir bombas kurių tikslas iš esmės žaloti civilius, tai šiuo periodu pasitraukimas iš Otavos konvencijos yra pateisinamas aplinkybių“, – feisbuke antradienį rašė socialdemokratas.
„Jei karinis patarimas sako, kad toks sprendimas duos pridėtinės vertės – jį verta ir būtina palaikyti. Esant kitokioms aplinkybėms ar pagerėjus saugumo situacijai visada galima į konvenciją grįžti“, – teigė politikas.
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai antradienį paskelbė apie ketinimus pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.
Tam dar turės pritarti šalių parlamentai.
Bendrame ministrų pareiškime teigiama, jog saugumo padėtis regione „iš esmės pablogėjo“, o karinės grėsmės NATO valstybėms narėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija, „labai padidėjo“.
Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.
Lietuva Otavos konvenciją ratifikavo 2003 metais.
Šalis neseniai pasitraukė ir iš tarptautinės konvencijos, draudžiančios kasetinius šaudmenis.