Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Mindaugas Lingė (kairėje) ragina Gintautą Palucką prisiimti atsakomybę. Andrius Ufartas/ELTA
Vilius Narkūnas, Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA.LT
„Įmonės „Garnis“ parama gauta jau G. Paluckui einant pareigas atrodo skandalingai. Kreipsimės į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad ši ištirtų ar nebuvo supainioti viešieji ir privatūs interesai“, – trečiadienį savo „Facebook“ sienoje teigė M. Lingė.
Tačiau, kaip akcentavo parlamentaras, politinės atsakomybės klausimas privalo būti keliamas ir be VTEK vertinimo.
„Situaciją pirmiausia turi vertinti pats premjeras ir prisiimti atsakomybę. Paraleliai parlamentiniame lygmenyje reikia išsiaiškinti visas paramos skyrimo premjero įmonei aplinkybes ir jei pateikti faktai pasitvirtins – liks atsakomybės reikalavimo kelias“, – tvirtino konservatorius.
I. Šimonytė tikisi principingo prezidento vertinimo
Tuo metu kita konservatorių frakcijos atstovė, buvusi Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė kelia klausimą, kaip šią situaciją, kai valstybės paskolą ministro pirmininko įmonė gavo politikui jau užimant šias pareigas, vertins šalies vadovas Gitanas Nausėda. Politikė primena, kad prieš porą metų prezidentas kritikavo taip pat į galimą interesų konfliktą patekusį buvusį finansų viceministrą Gediminą Norkūną.
„Ar G. Nausėda atsimena, kaip principingai vertino tik labai tolimai panašią situaciją, kai kalba ėjo apie finansų viceministrą? Ir ne, ten kalba nėjo apie nuosavą verslą, tik apie „Ignitį“, kurio rezultatą turėdamas tikslą maksimizuoti kaip akcininkas, visada jį maksimizuosi ir didžiausiam akcininkui – valstybei“, – savo feisbuko paskyroje trečiadienio vakarą rašė I. Šimonytė.
Politikė kalba apie situaciją, kai užpernai balandį iš finansų viceministro pareigų G. Norkūnas pasitraukė, atsižvelgęs į Vyriausios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pateiktą sprendimą dėl jo supainiotų viešųjų ir privačių interesų.
VTEK tuomet konstatavo, jog finansų viceministras G. Norkūnas supainiojo viešus ir privačius interesus, tinkamai nedeklaravęs turimų valstybinės „Ignitis grupės“ akcijų bei nenusišalinęs nuo kai kurių sprendimų, susijusių su įmonės veikla.
„Ar netyčia besimėgaujant lyginant atskirų politikų dantis ėmė ir pasimiršo?“ – ironiškai klausė buvusi Vyriausybės vadovė, referuodama į neseniai prezidento ištartą frazę apie tai, kad buvusios Vyriausybės „dantys nebuvo stiprūs“ kai kuriems sprendimams dėl mokesčių reformos priimti.
L. Kasčiūnas: prašysime premjero ir finansų ministro pateikti detalius paaiškinimus
Tuo metu konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad žurnalistinis tyrimas kelia pagrįstus įtarimus dėl premjero galimo interesų konflikto.
„Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcija Seime prašys premjero, socialdemokratų lyderio G.Palucko bei finansų ministro socialdemokrato Rimanto Šadžiaus pateikti detalius paaiškinimus dėl šios suteiktos paskolos bei Vyriausybės vadovo verslo interesų apskritai“, – trečiadienį savo „Facebook“ sienoje rašė L. Kasčiūnas.
„Jei ministro pirmininko ir finansų ministro paaiškinimai neįtikins, imsimės kitų teisinių procedūrų, kaip parlamentinis tyrimas arba interpeliacija, siekdami atsakymų ir asmeninės atsakomybės, jei tokiai bus nustatytas pagrindas“, – pridūrė jis.
Pasak konservatorių lyderio, paskelbti faktai kelia rimtų klausimų, ar ministras pirmininkas nesinaudoja aukštu postu rūpintis savo verslu ir asmenine gerove, o jo partiečiai Vyriausybėje jam talkina.
„Visuomenė nusipelno gauti atsakymus ir paaiškinimus, ypač dabar kai tie patys G. Paluckas ir R. Šadžius bando mus visus įtikinti mokesčių kėlimo reikalingumu“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
V. Čmilytė-Nielsen: tikrai neskanu
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo ruožtu teigė, jog visa situacija yra „tikrai neskani“.
„Tikrai neskanu. Dabar kyla klausimų, ar tarp socdemų ir jų partnerių bus prisiminti aukšti politiniai standartai, kuriais labai drąsiai mojuota praėjusią kadenciją būnant kairiesiems opozicijoje? Įdomu ir kokį standartą premjero istorijai su ILTE paskola taikys prezidentas? Labai nesinorėtų kad būtų tiek grįžtama „prie ištakų“ ir viskas uždengta „vsio zakono“ burtažodžiu“, – trečiadienį „Facebook“ sienoje pareiškė liberalė.
„Kaip bebūtų, VTEK tikrai turės darbo. Tikrai ne tokia istorija, kurią galima ramiai po kilimu sušluoti apsimetant, kad nieko reikšmingo neįvyko“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
Kaip paskelbta trečiadienį, bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas nustatė, jog lengvatinė nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusi „Invega“) paskola G. Palucko įmonei suteikta jam jau einant ministro pirmininko pareigas.
Anot tyrimo, kita premjero kontroliuojama įmonė „Emus“ negalėjo kreiptis dėl paskolos į lengvatines ILTE paskolas jauniems verslams pretenduoti, todėl 200 tūkst. eurų paskolą gavo būtent „Garnis“, kuri buvo įsteigta tik pernai ir Registrų centrui dar nėra pateikusi finansinių ataskaitų.
Pats premjeras žurnalistams teigė, jog paskolą gavusios „Garnis“ įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato.
Tyrime taip pat pabrėžiama, kad „Garniui“ jau gavus 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą premjeras ne tik viešai kalbėjo apie ILTE kaip galimybę finansuoti smulkųjį ir vidutinį verslą, bet ir pats priėmė su nacionaliniu banku susijusius sprendimus.
ELTA primena, kad Registrų centro duomenimis, G. Paluckui priklauso 49 proc. akcijų baterijų sistemas gaminančioje įmonėje „Garnis“.
Tuo metu ličio chemijos akumuliatorius, programinę įrangą, sistemas gaminančioje įmonėje „Emus“ premjeras valdo 51 proc. akcijų. Politikas „Emus“ vadovavo 2010–2017 metais.
Likusios akcijos abiejose įmonėse priklauso Mindaugui Milašauskui, jis šiuo metu yra ir „Emus“ direktorius.
Spalį kandidatu į premjerus buvęs G. Paluckas tikino, kad eidamas pareigas neketina atsisakyti keliuose versluose turimų akcijų. Tačiau politikas kartu akcentavo, kad nusišalintų nuo balsavimo Seime ar Vyriausybėje, atsiradus interesų konflikto regimybei.