PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Verslas2022 m. Sausio 22 d. 12:31

Autoverslo atstovai: reikia ne tik subsidijų, bet ir plėsti elektromobilių stoteles

Vilnius

A. Rutkausko nuotr.

Reporteris MindaugasŠaltinis: Etaplius.lt


201709

Automobilių prekybos verslo atstovai sutaria, kad elektromobilių paklausa Lietuvoje auga. Pasak jų, valstybės subsidijos skatina žmones persėsti į šias transporto priemones, tačiau vien jų nepakanka – būtina ir infrastruktūros plėtra. 

Elektromobilių paklausa auga, populiaresni – nauji modeliai

Elektromobiliais prekiaujančios bendrovės „Deals on Wheels“ direktorius Laurynas Boguševičius teigė matantis didėjantį susidomėjimą elektromobiliais. 

„Mums lengva pastebėti, kad tas susidomėjimas auga“, – BNS teigė jis. 

Anot jo, elektromobilių gamyba kol kas viršija paklausą, tačiau augant susidomėjimui ateityje situacija keisis.

„Jeigu ir toliau judėsime ta linkme, tai greičiausiai elektromobiliai atsidurs toje pačioje situacijoje, kaip ir vidaus degimo varikliai, kur (...) pasiūla bus mažesnė nei paklausa“, – kalbėjo L. Boguševičius.

Jo teigimu, esant nedideliam naudotų elektromobilių skaičiui ir dar nesusiformavus jų rinkai, žmonės dažniau renkasi naujus elektromobilius.

„Yra tų naudotų elektromobilių, bet kol kas jie yra labai riboti, nes yra senesnio modelio (...), kurių nuvažiuojamas atstumas yra labai mažas. Turi būti labai specifinis klientas, kuris labai gerai žino, kad jam tiek tikrai užteks“, – aiškino L. Boguševičius. 

Tuo metu Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinio direktoriaus pareigas laikinai einantis Tomas Grabauskas teigė ryškesnio elektromobilių paklausos pakilimo pastaruoju metu nematantis.

„Ne toks, kad išmuštų iš vėžių, šuolis... Kaip ir pirkdavo žmonės jau prieš pusmetį tuos elektromobilius, taip ir dabar perka“, – BNS sakė T. Grabauskas. 

Jo teigimu, per COVID-19 pandemiją sutrikusios tiekimo grandinės lėmė visų modifikacijų transporto priemonių trūkumą rinkoje.

„Laiku nesuvažiuoja arba išvis neatvažiuoja tam automobiliui reikalingi komponentai. Žmogui ieškant ar elektrinio, ar vidaus degimo, ar bet kokio hibrido, visiškai ne automobilio modifikacija sprendžia, ar galima jį nusipirkti, ar ne – tiesiog, jų nėra“, – sakė T. Grabauskas.

Reikia ne tik subsidijų, bet ir išplėtotos infrastruktūros 

Pernai subsidija už naują elektromobilį siekė 5 tūkst. eurų (1 tūkst. eurų daugiau nei 2020 metais), už naudotą – 2,5 tūkst. eurų (500 eurų daugiau). Subsidija yra fiksuota ir nepriklauso nuo elektromobilio įsigijimo kainos. 

Kompensacijoms fiziniams asmenims iš Klimato kaitos programos Aplinkos ministerija iš pradžių skyrė 5 mln. eurų, o ketvirtadienį pranešė skirianti dar 1 mln. eurų. 

Kaip BNS teigė aplinkos ministro patarėjas Marijus Gailius, programos lėšas numatoma paskirstyti per ketverius metus. Kokia jų dalis teks elektromobiliams, turėtų paaiškėti metų pabaigoje. 

Elektromobiliais prekiaujančios bendrovės direktorius L. Boguševičius įsitikinęs, kad kompensacijos daro reikšmingą įtaką jų paklausos augimui.  

Tuo metu T. Grabauskas mano, kad didesnį poveikį turi žmonių apsisprendimas pereiti prie kitokios modifikacijos transporto priemonės. 

„Kad tik paskata žmones pastūmėjo link elektromobilių, aš drįstu abejoti, nes ta paskata buvo ganėtinai simbolinė. (...) Jeigu žmogus apsisprendė pirkti elektromobilį, jis jį ir pirks“, – įsitikinęs T. Grabauskas. 

Anot jo, subsidija būtų efektyvesnė, jei ji siektų 6–6,5 tūkst. eurų. Asociacijos atstovas įsitikinęs, kad didžiausia problema yra ne itin išplėtota elektromobilių infrastruktūra, pavyzdžiui, per mažas krovimo stotelių tinklas. 

„Mes galime parduoti ir paremti daug elektromobilių, bet jeigu jų nebus, kur krauti (...), tai žmonės tą elektrinį automobilį padės į kampą (...) Valstybė juda į tą pusę, bet tas traukinys toks lėtas“, – teigė T. Grabauskas.

Aplinkos ministerijos duomenimis, elektrinių lengvųjų automobilių Lietuvoje kasmet daugėja: 2015 metų pabaigoje jų buvo 164, 2020 metais – 2496, 2021 metais – 2502.

Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, pernai fiziniai asmenys elektromobilių subsidijoms pateikė du kartus daugiau prašymų – 1353 (2020 metais – 650). Juridiniai asmenys pateikė 2,7 karto daugiau prašymų – 180 (67).

BNS