Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Irtautė GutauskaitėŠaltinis: ELTA
Pasak D. Asanavičiūtės, papildomos dvi išimtys apimtų tremtinius ir jų atžalas bei natūralizacijos būdu pilietybę įgijusius piliečius. Tačiau, pažymi politikė, pastariesiems dar reikėtų gauti specialią Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą dėl grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui nekėlimo.
„Žmonės, kurie gyvena Lietuvoje ir turi leidimus gyventi, ir, turėdami galimybę jau natūralizacijos būdu pagal įstatymą gauti Lietuvos pilietybę, papildomai gavus VSD pažymą, jiems nebūtų stabdoma prašymų pateikimo galimybė“, – apie vieną iš papildomų išimčių Rusijos ir Baltarusijos pilietybę turintiems žmonėms, norintiems gauti Lietuvos pilietybę, Eltai pasakojo D. Asanavičiūtė.
Kaip teigiama D. Asanavičiūtės ir V. Juozapaičio teikiamose įstatymo pakeitimo projekto pataisose, jei asmuo atitiktų Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka reikalavimus bei šiam asmeniui VSD išduotų specialią pažymą dėl grėsmės nacionaliniam saugumui nekėlimo, jo prašymas ar sprendimas dėl Lietuvos pilietybės nebūtų stabdomas.
„7 ar daugiau metų pragyvenę Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiai po tiek gyvenimo mūsų šalyje, demokratinėje vakarietiškoje santvarkoje, ir galimai čia sukūrę šeimas, gali būti lojalūs mūsų valstybei ir norėti atsisakyti Rusijos ar Baltarusijos pilietybės, nepritardami šių šalių režimams ar vykdomai politikai“, – rašoma konservatorių pasiūlyme.
„Manytina, jog Lietuva neturėtų atmesti galimybės tokiems žmonėms atsisakyti Rusijos ar Baltarusijos pilietybės, jei asmuo gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos būdu. Šiuo atveju papildomas apsaugos mechanizmas būtų reikalavimas gauti specialią VSD pažymą dėl grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui nekėlimo“, – priduriama pataisose.
D. Asanavičiūtė ir V. Juozapaitis siūlo taikyti dar vieną išimtį tremtiniams ir jų atžaloms. Asmenys, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę ir jų palikuonys, kurie 1940 m.–1990 m. prievarta buvo iškeldinti iš Lietuvos ir dėl to šiuo metu turi kitą pilietybę, galėtų įgyti ir Lietuvos pilietybę. Toks atvejis numatytas ir Pilietybės įstatyme.
„Numatyta galimybė tremtiniams ir tremtinių palikuoniams atsistatyti pilietybę. Nes tai, vėlgi, yra žmonės, kurie buvo ištremti, kurie buvo represuoti. Jiems pagal įstatymą irgi nebūtų apribota galimybė teikti prašymą atsistatyti Lietuvos Respublikos pilietybę“, – aiškino D. Asanavičiūtė.
„Čia ir tremtiniai papuola, ir tremtinių vaikai ir vaikaičiai, jau apskritai iškentėję tas represijas ir tikrai turime pagarbiai su jais elgtis“, – pridūrė konservatorė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad yra ir tokių atvejų, kai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nepavyksta atsisakyti šių šalių pilietybės, nors toks noras yra pareikštas.
„Nėra paslaptis, kad ne visiems pavyksta atsisakyti Rusijos ir Baltarusijos pilietybių. Nes, vėlgi, ne visiems, ypač tokiems politiškai aktyvesniems kovotojams prieš režimus, žmonėms net ir nėra patenkinamas prašymas dėl Rusijos ir Baltarusijos pilietybės netekimo“, – sakė D. Asanavičiūtė.
„Tai tokie žmonės papuolė į sudėtingą situaciją, nors norėtų atsikratyti vienos iš šitų valstybių pilietybės, bet jiems neleidžiama, ir jie negali įgyti Lietuvos pilietybės, nes pagal įstatymą pas mus yra griežti apribojimai šitoje vietoje“, – pridūrė politikė.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įregistravo pasiūlymą Seimo svarstomam Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektui.
A. Bilotaitė ir L. Kasčiūnas siūlo sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimą.
Jie taip pat siūlo numatyti išimtį nestabdyti prašymų ir sprendimų priėmimo, kai asmuo pats atsisako Lietuvos Respublikos pilietybės arba kai asmuo yra įgijęs kitos valstybės pilietybę.
A.Bilotaitės ir L. Kasčiūno teigimu, pasiūlymas teikiamas įvertinus pilietybės instituto reikšmę bei siekiant nesudaryti galimybės įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę tų valstybių piliečiams, kurios dalyvauja vykdant Rusijos agresiją prieš Ukrainos valstybę ir užtikrinti nacionalinio saugumo interesus.
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas Eltai sakė, kad Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą Seimas turėtų priimti artimiausiu metu. Šiuo dokumentu siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus, nustatyti Lietuvos Respublikoje taikomas ribojamąsias priemones dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
