Švietimo įstatymo pataisomis siekiama stiprinti ugdymą valstybine kalba tautinių bendrijų mokyklose

Lietuva

Reporteris GabijaŠaltinis: Etaplius.lt

46180

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Agnė Bilotaitė ir Audronius Ažubalis antradienį ketina pristatyti Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama, kad tautinių bendrijų mokyklose būtų užtikrintas platesnis, o tuo pačiu ir kokybiškesnis ugdymas valstybine kalba. Anot pataisų teikėjų, mokymas lietuvių kalba užtikrintų didesnę tautinių bendrijų integraciją į šalies darbo rinką, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą.

„Naujo dviračio mes neišradinėjam, iš tiesų tokia yra ir tarptautinė praktika. Tokį kelią jau yra pasirinkusi mūsų kaimynė Latvija“, - teigė L. Kasčiūnas.

Pasak parlamentaro, geras valstybinės kalbos mokėjimas daugelyje kitų Europos šalių yra lemiamas veiksnys leidžiantis tautinių bendrijų atstovams sėkmingai integruotis į visuomeninį gyvenimą. Aukšti valstybinės kalbos reikalavimai keliami ypač Skandinavijos valstybėse - taip siekiant kuo greičiau integruoti į šalies visuomenę kitataučius bei pagerinti jų įsidarbinimo galimybes.

Pagal šiuo metu galiojančio Švietimo įstatymą mokiniai tautinių bendrijų mokyklose ugdomi dviem kalbomis: tautinės bendrijos kalba ir lietuvių kalba. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje - tik per Lietuvos istorijos, geografijos, pasaulio pažinimo ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

„Akivaizdu, kad esamas reguliavimas nėra pakankamas. Todėl siūloma įstatymo nuostata siekiama sureguliuoti ir aiškiai nustatyti ugdymo ribas. Svarbu ir tai, kad šia pataisa ir pati valstybė įsipareigoja sudaryti realias sąlygas savo tautinių bendrijų atstovams gerai išmokti lietuvių kalbą, o vėliau sėkmingai kartu su jais kurti mūsų valstybės ateitį“, - teigė A. Bilotaitė.

Pasak konservatorių, tyrimai rodo, kad dauguma gausiai tautinių bendrijų gyvenamų regionų gyventojų valstybinės kalbos mokėjimą tapatina su geresnėmis gyvenimo perspektyvomis. „Nepakankamas lietuvių kalbos žinias tarp tautinių bendrijų viešai pabrėžia ir pačios jų bendruomenės bei organizacijos“,- pastebi įstatymo pataisų autoriai.

Pasak Audroniaus Ažubalio, siūlomos pataisos niekaip neriboja tarptautinėje erdvėje pripažintų mažumų apsaugos principų, nes palieka visas galimybes tautinėms bendrijoms laisvai steigti mokyklas, jose mokyti gimtosios kalbos bei kultūros ir kitaip išlaikyti tautinį savitumą.

„Noriu paminėti ir svarbų aspektą, kad negalėjimas įstoti į kokybišką studijų programą Lietuvoje dėl nepakankamų lietuvių kalbos žinių, dažnai lemia ir pasirinkimą studijuoti užsienyje. Lenkų tautinės mažumos atveju - Lenkijoje, kurioje sudaromos lengvatinės sąlygos įstoti ir studijuoti lenkų kilmės ar lenkakalbiams kitų šalių piliečiams. Kitaip tariant, nesubėgėjimas integruotis ir įstoti į kokybišką studijų programą šalyje, skatina jaunimo emigraciją iš Lietuvos“, - pataisų teikimo motyvus komentavo A. Ažubalis.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt