Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Susirūpinę mokinių ir mokytojų sveikata konservatorių frakcijos Seime nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas iniciavo raštą švietimo, mokslo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui dėl mokslo metų ilginimo atšaukimo.
Seimo narių išplatintame pranešime teigiama, kad tikslas ištaisyti mokymosi laiko netolygumus nenusveria mokinių ir mokytojų sveikatos arba brandos egzaminų proceso sutrikdymo kaštų, todėl parlamentarai siūlo ieškoti kitų būdų, kaip kompensuoti trumpesnį mokymosi laiką.
Raštą ministrui A. Monkevičiui taip pat pasirašė ir kiti konservatoriai: Irena Degutienė, Agnė Bilotaitė, Mykolas Majauskas, Sergėjus Jovaiša, Vytautas Juozapaitis, Andrius Kupčinskas, Edmundas Pupinis bei opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Sulaukiame daugybės skambučių iš miestų ir regionų mokyklų tėvų bei mokytojų. Akivaizdu, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija negali užtikrinti kokybiško, kruopščiai suplanuoto, sveikatai nerizikingo mokymosi proceso vasarą, todėl su kolegomis raginame atšaukti buvusios ministrės Jurgitos Petrauskienės sprendimą ilginti mokslo metus“, – teigė L. Kasčiūnas.
Tuo tarpu pasak A. Ažubalio, mokslo metų ilginimas yra sunkiai suderinamas su brandos egzaminų sesija.
„Dėl vykstančios egzaminų sesijos mokyklose yra jaukiamas pamokų ritmas – pamokos vyksta po pietų arba atsiranda taip vadinami „langai“, nes mokytojai privalo dalyvauti egzaminuose ir jų vertinime, o mokyklos patalpos privalo būti atlaisvintos. Kiekvienai mokyklai taip pat reikia galvoti, kaip papildomas mokslo savaites išnaudoti nestandartiškiems ir neformaliems mokymosi eksperimentams. Jei miestuose tai padaryti nėra sudėtinga, nes yra didesnės galimybės organizuoti edukacines veiklas – tai rajonų mokyklos skundžiasi, kad yra sudėtinga tokios veiklos rasti. Veiklos organizavimą už mokyklos ribų apsunkina ir karščiai bei padidinti saugos reikalavimai“, – teigė parlamentaras.
Rašte ministrui parlamentarai taip pat pažymi, kad mokyklos nėra pritaikytos dirbti per karščius. Daugumoje mokyklų nėra kondicionavimo sistemų, o vien šiais metais temperatūra birželio 9–12 dienomis klasėse siekė 28 ir daugiau laipsnių.
Anot Seimo narių, taip rizikuojama tiek vaikų, tiek mokytojų sveikata. Be to, birželio mėn. išauga ir mokytojų krūvis, kadangi mokytojai turi vesti pamokas, ruoštis joms bei papildomai dalyvauti brandos egzaminuose ir kituose pasiekimų patikrinimuose. Pasak parlamentarų, mokytojai dėl papildomos veiklos yra pavargę, todėl prailgintų pamokų pozityvi įtaka mokinių pasiekimams yra kvestionuotina.
ELTA