L. Kasčiūnas su regiono kolegomis aptarė ES finansavimo pasienio gynybai didinimą

Lietuva

Laurynas Kasčiūnas. Jono Balčiūno (ELTA) nuotr.

BNSŠaltinis: BNS

320951

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį Daugpilyje kartu su Baltijos šalių bei Lenkijos kolegomis aptarė Europos Sąjungos (ES) finansavimo pasienio gynybai didinimą.

Gynybos pareigūnai taip pat kalbėjosi apie bendros gynybos linijos vystymo klausimus, NATO rytinio flango sienų apginamumą, priemones, kurių kiekviena šalis atskirai ir visos kartu gali imtis, kad apsaugotų savo ir NATO sienas, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Susitikimo metu taip pat buvo parengtas bendras visų šalių pareiškimas, kuriame pabrėžta iniciatyva siekti ES finansavimo Bendrijos pasienio gynybai.

„Lietuva aktyviai dirba, kad bendradarbiaudama su kaimyninėmis šalimis sukurtų vientisą šalių gynybos liniją. Mūsų pastangos pabrėžia mūsų pasiryžimą stiprinti gynybą nuo bet kokių galimų grėsmių. Be to, hibridinių grėsmių ir išpuolių akivaizdoje labai svarbu nustatyti ir remti pagrindines NATO, ES ir mūsų nacionalinių strategijų veiksmų kryptis“, – pranešime cituojamas L. Kasčiūnas.

„Tai reiškia, kad reikia užtikrinti, jog visi gynybos elementai būtų gerai koordinuojami. Taip pat turime kuo geriau išnaudoti savo kolektyvines galias kovoje su kylančiomis grėsmėmis“, – teigė ministras.

Baltijos šalių ir Lenkijos atstovai nori, kad Bendrija labiau įsitrauktų į rytinės ES teritorijos stiprinimą ir saugumo užtikrinimą.

Pasak ministerijos, rytinės ES sienos yra ir rytinės NATO flango sienos, tad reikia, kad politinis NATO ir ES dėmesys būtų sutelktas į gynybos linijos stiprinimo planą, numatant konkrečias priemones ir skiriant tam reikiamą finansavimą.

Lietuvos tikslas stiprinti atgrasymą ir gynybą didinant sienų apsaugą buvo įtvirtintas 2022 metų parlamentinių partijų susitarime dėl gynybos. Šią vasarą Vyriausybė priėmė sprendimą dėl konkrečių priemonių, kurias turi įgyvendinti kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija, taip pat Susisiekimo ministerija, Aplinkos apsaugos ministerija ir savivaldybės.

Iš viso prie sienų su Rusija ir Baltarusija ruošiamasi įsteigti 27 inžinerinių priemonių parkus. Jau yra pasirašytos sutartys dėl naujų inžinerinių priemonių įsigijimo, jos pradedamos pristatyti į inžinerinius priemonių parkus.

Iki šių metų pabaigos kariuomenei planuojama perduoti „drakono dantų“, surenkamų „ežių“, „ispaniškų arklių“ bei betoninių kelio užtvarų už daugiau nei 4 mln. eurų. Dar bus perkama „drakono dantų“ už maždaug 2,5 mln. eurų.

Taip pat suplanuotos ir kitos kontmobilumo priemonės: melioracinių griovių gilinimas, medžių alėjų formavimas palei kelius ir esamų miškingų vietovių išlaikymas iki 20 kilometrų atstumu nuo sienos bei aplink magistralinius ir krašto kelius, Nemuno brastų įtvirtinimas pasienyje su Rusija ir kiti pajėgumai. Minų įsigijimas kontrmobilumui sustiprinti turi ypatingą svarbą – jis vykdomas kartu siekiant išpildyti kariuomenės poreikį turėti reikiamą mūšio laukui minų kiekį.

Lietuva jau įsteigė penkis kontrmobilumo parkus ir įsigijo kontmobilumo priemonių bei prieštankinių minų, dalis jų – jau kariuomenės sandėliuose.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt