Kol kas Seimo paramos V. Bako parlamentinio tyrimo iniciatyvai trūksta: opozicijos manymu, valdantieji ruošiasi rinkimams

Lietuva

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA

278892

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Vytauto Bako siūlymas steigti parlamentinio tyrimo komisiją dėl galimai neteisėtos Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos kol kas nesulaukia tvirtos paramos nei valdančiųjų, nei opozicijos gretose. Pastarosios atstovai yra įsitikinę, kad oponentai siekia išnaudoti tyrimą kaip būsimų šalies vadovo rinkimų kampanijos įrankį, todėl nemano, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ar visas parlamentas turėtų imtis šių klausimų narpliojimo.

Kiek išsiskiria ir daugumos parlamentarų požiūriai – liberalai yra linkę tyrimą palikti NSGK rankose, o „laisviečiai“ nurodo, kad svarstytų ir V. Bako siūlomą kelią. Tik pats NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad sprendimus dėl tyrimo formos priims po komiteto susitikimo su Generaline prokuratūra.

Tuo metu valdančiųjų partijos kuluaruose svarstant, ar bręstantis VSD veiklos ir rinkiminės kampanijos finansų tyrimas galėjo paveikti šalies vadovo Gitano Nausėdos laikyseną dėl sankcijų Baltarusijos piliečiams, opozicija atkerta – tokios spekuliacijos neskamba rimtai.

Liberalai mano, kad tyrimo turėtų imtis NSGK: „laisviečiai“ parlamentinės komisijos iniciatyvą palaikytų

Klausiamas apie V. Bako iniciatyvą, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad iniciatyvos tirti VSD veiklą turėtų imtis NSGK, o ne atskira specialioji tyrimo komisija.

„Tiesa sakant, jau buvau susitaikęs su ta mintimi, kad specialaus statuso gavimas NSGK komitetui yra pakankamas dalykas, neišpučiant to į parlamentinio tyrimo komisijos lygį. Bet čia naujiena – kad opozicija Bako asmenyje nutarė pakelti į šiek tiek aukštesnį lygį. Galima būtų klausti, kodėl vėluoja NSGK apsisprendimas, bet lygiai taip pat – kodėl Bakas sugalvojo, kad reikia alternatyvos?“ – Eltai pirmadienį teigė E. Gentvilas.

„Man atrodo, kad tų alternatyvių procesų ir procedūrų kūrimas nėra reikalingas. Aš būčiau už tai, kad NSGK lygyje būtų suteiktas specialiosios komisijos statusas ir judėtų reikalas į priekį“, – aiškino jis, pabrėždamas, kad liberalai veikiausiai neskubės dėti parašų po V. Bako nutarimo projektu.

Tuo metu kitos valdančiosios koalicijos partijos atstovas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas neatmetė, kad Seimas galėtų spręsti VSD tyrimo klausimą ir parlamentinės komisijos būdu.

„Neatmesčiau tokios idėjos, ką kolega siūlo. Vis tik, nuo pat pradžių, kai mes sukonkretinome klausimus Valstybės saugumo departamentui, buvo aišku, kad tie klausimai yra kelių rūšių – vieni yra parlamentinės kontrolės žanro, VSD, kitoms institucijoms, galbūt Vyriausiajai rinkimų komisijai. Bet taip pat yra temos, kurios reikalautų vienokio ar kitokio parlamentinio lygmens. Tai gali būti NSGK platesniu formatu, ar atskira Seimo komisija – manau, atviras klausimas. Pasižiūrėsime“, – Eltai frakcijos poziciją išdėstė V. Mitalas.

Opozicija: rinkiminis laikotarpis praktiškai padeda tašką istorijoje

Opozicijos gretose nuomonės dėl parlamentinio tyrimo bei jo formos taip pat išsiskiria. Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis Eltai tvirtino nematąs pagrindo, kodėl Seimas turėtų imtis narplioti VSD veiklos aplinkybes 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu. Todėl ir V. Bako iniciatyva jam atrodo keistai.

„Valdantieji suinteresuoti pradėti pašalinę diskusiją, neturinčią nieko bendro su realybe. Ir man labai keista, kad čia Bakas įsimaišęs į visą šį reikalą“, – aiškino „darbiečių“ lyderis.

V. Bako sprendimų teigia nesuprantanti ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė.

„Aš šiek tiek nustebau, nes bent jau praėjusį antradienį, kai buvome visi susirinkę, iš jo frakcijos vadovybės nieko negirdėjome. (...) Sunkiai įsivaizduoju, kad Mišrios grupės kolegos labai pultų palaikyti. Aišku, diskutuosime“, – kalbėjo Seimo narė.

„Atrodo keistai“, – pridūrė ji.

Parlamentarai neabejoja, kad valdantieji siekia išnaudoti VSD veiklos tyrimą kaip artėjančių prezidento rinkimų kampanijos įrankį.

„Man labai gaila, kad Bakas – opozicijos atstovas – prie to prisideda. Aš įsitikinęs, kad tuo tyrimu tiesiogiai suinteresuota valdančiosios daugumos didžioji konservatorių frakcija, nes tokiu būdu jie gali politinėje diskusijoje nuimti jiems nepatogius klausimus“, – nurodė Darbo partijos pirmininkas.

„Lapkritį prasidės rinkimų kampanija. Akivaizdu, jeigu komisija prasidėtų dabar, ji nusitęstų į rinkimų kampaniją. Tokie įvairūs kandidatų tyrimai rinkimų kampanijos metu atrodo tikrai labai prastai – juo labiau, kad buvo laiko tyrinėti anksčiau. (...) Man rinkiminis laikotarpis praktiškai padeda tašką“, – akcentavo A. Širinskienė.

Apie rizikas dėl šalies vadovo rinkiminės kampanijos laikotarpio įžvelgia ir V. Bako kolega, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Tačiau ekspremjeras mano, kad situacija yra verta išsiaiškinimo.

„Mes išeidinėjame į rinkiminį laikotarpį. Ar dabar geriausias momentas? Ar nepavėluotas? Neturiu atsakymo“, – svarstė jis.

„Ką komisija beištirtų – jeigu būtų tokia sudaryta – ji būtų traktuojama kaip tam tikras jau rinkiminio sezono atributas. Vienybę Seime būtų sunku rasti“, – nurodė Seimo narys.

Anot politiko, Demokratų frakcija sprendimus priims po trečiadienį vyksiančio NSGK susitikimo su Generaline prokuratūra.

„Po tų sprendimų ir matysime“, – kalbėjo komiteto narys.

„(V. Bakas – ELTA) elgiasi nuosekliai. Jis ne kartą kėlė šiuos klausimus ir atsakymų kol kas nepavyko rasti. Tikrai diskutuosime, bet neskubėsime“, – kol kas bendražygio iniciatyvos paremti neskubėjo S. Skvernelis.

Atmeta politiniuose užkulisiuose pasigirstančius aiškinimus dėl G. Nausėdos pozicijos

Sumanymas Seimo rėmuose atsakyti į žurnalistų Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ iškeltus klausimus kone pusmetį buvo padėtas į šalį. Dėl to stebėjosi ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, parlamentui rugsėjį susirinkus į pirmąjį rudens sesijos posėdį.

Tačiau kalbos apie šį klausimą politiniuose užkulisiuose nebuvo pritilusios. Seimo kuluaruose kalbėta ne tik apie galimus VSD veiklos ar prezidento rinkiminės kampanijos tyrimo formatus – valdančiųjų gretose svarstyta, ar viešai išsakyti ketinimai tikrinti G. Nausėdos rinkiminės kampanijos skaidrumą nėra susiję su šalies vadovo raginimu suvienodinti sankcijas Baltarusijos ir Rusijos piliečiams. Esą griežtindamas savo poziciją dėl Baltarusijos G. Nausėda bando atsiriboti nuo minėtoje knygoje keliamų įtarimų, kad per 2019 m. prezidento rinkimus tuometinio kandidato rinkimų kampaniją palaikė su baltarusiškomis trąšomis dirbusio „Birių krovinių terminalo“ atstovai.

Tačiau opozicija į tokius svarstymus rimtai nežiūri.

„Man atrodo nėra jokios racijos. Valdantieji eilinį kartą pritempinėja faktus prie politinės kampanijos“, – kalbėjo A. Mazuronis, pastebėdamas, kad konservatoriai, jo manymu, siekia politikuoti.

„Tikrai nesu prezidento didelis fanas ar panašiai, bet šioje vietoje akivaizdu, kas vyksta“, – pridūrė jis.

Jam antrino ir A. Širinskienė, abejodama tokiais neviešais svarstymais.

„Jie kuria naratyvus ir tą daro pastoviai. Šiuo atveju, tikrai nematau jokių sąsajų. (...) Nemanau, kad čia yra prezidento išskirtinis nuomonės pokytis“, – akcentavo ji.

Tuo metu S. Skvernelis plačiau komentuoti kuluaruose sklandančios nuomonės nesiėmė – teigė kol kas tokių svarstymų negirdėjęs.

L. Kasčiūnas nurodo, kad NSGK sprendimus priims po susitikimo su generaline prokurore

Į platesnes diskusijas dėl parlamentinio tyrimo perspektyvų NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas nesileido. Jis nurodė, kad komitetas apsispręs, ar prašyti Seimo suteikti specialiosios komisijos statusą, ar remti V. Bako siūlymą, po susitikimo su Generalinės prokuratūros atstovais.

„Yra ir kitų kampų analizės, kurie visada verti dėmesio. Yra neatsakytų klausimų, juos reikia atsakyti“, – nurodė L. Kasčiūnas.

Parlamentinis tyrimas dėl VSD veiklos bręsta nuo pavasario

Diskusijos dėl galimo tyrimo parlamente atsirado pasirodžius žurnalistų D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą G. Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.

Visgi, nepaisant dėmesio istorijai ir valdančiųjų gretose paruoštų klausimų tiek VSD, tiek prezidentui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), iki šiol parlamentinis tyrimas nebuvo pradėtas.

Generalinei prokuratūrai nustačius, kad 2019 m. tuometiniam Seimo NSGK pirmininkui V. Bakui adresuotas aukšto rango žvalgybos pareigūno – pranešėjo – kreipimasis nebuvo tinkamai išnagrinėtas, klausimas dėl tyrimo grąžintas į komitetą. Vasaros pradžioje NSGK ir Generalinė prokuratūra apsikeitė aktualiais duomenimis, siekiant įvertinti, ar pranešėjo istorijoje dar liko neatsakytų klausimų. Visgi, tada NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas teigė manąs, jog „tik laiko klausimas“, kada jo vadovaujamam komitetui bus suteiktas specialiosios tyrimo komisijos statutas.

VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Departamento vadovas Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt