Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dovilė Šakalienė / Alfa.lt
Greta Zulonaitė, Saulius JakučionisŠaltinis: BNS
„Prioritetas numeris du yra divizija iki 2030 metų“, – žurnalistams sakė prezidento patarėjas Frederikas Jansonas.
„2040 ar 2036 metai netinka“, – pridūrė jis.
Norint paankstinti divizijos įsteigimą, artimiausius šešerius metus turės būti skiriamas kur kas didesnis finansavimas gynybai.
D. Šakalienė: 3,5 proc. BVP gynybai – grindys
Prezidento patarėjas sakė, kad su D. Šakaliene aptartos galimybės 2025 metų biudžete lėšas krašto apsaugai padidinti bent iki 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Dabartiniame 2025-ųjų biudžeto projekte gynybai numatomi 3,03 proc. BVP, tačiau paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas žada peržiūrėti biudžetą kitų metų pirmąjį pusmetį.
Kandidatė į krašto apsaugos ministrus D. Šakalienė teigė, jog dabartinis krašto apsaugos finansavimas neatitinka dabartinių poreikių.
Pasak jos, 3,5 proc. BVP finansavimas gynybai yra grindys.
„Tai reiškia, kad mums reikia ir tikrai ženkliai didesnių sumų ir pakankamai greitai, tačiau šiuo atveju, pirmiausia, bent jau tuos 3,5 proc. reikia kaip įmanoma greičiau 2025 metais per pirmą pusmetį surasti ir žiūrėti dėl aukštesnių sumų, nes kitaip mes tą diviziją aš nežinau kam, priešui ruošiame“, – kalbėjo socialdemokratė.
Apie poreikį didesniam gynybos finansavimui imta kalbėti po to, kai prieš kelias savaites po Valstybės gynimo tarybos posėdžio šalies pareigūnai pranešė, jog esant dabartiniam gynybos finansavimui pilną divizijos pajėgumą būtų galima pasiekti 2036 – 2040 metais, o ne 2030 metais, kaip iki tol planuota.
Šiuo metu Lietuva gynybai skiria apie 2,5 mlrd. eurų arba 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Prezidentas yra sakęs, kad norint išvystyti diviziją iki 2030 metų artimiausius šešerius metus gynybai reikėtų skirti 5 proc. BVP arba daugiau.
Pirmas prioritetas – vokiečių brigada
Anot prezidento patarėjo, pirma kandidato į krašto apsaugos ministrus užduotis yra pasirengti priimti Vokietijos brigadą iki 2027 metų.
D. Šakalienė pabrėžė, kad brigada Lietuvoje turi atsirasti laiku, kaip sutarta su vokiečiais.
„Tie vėlavimai, kurie jau dabar akivaizdu, kad reikės šituos klausimus spręsti, juos reikės sutvarkyti“, – teigė ji.
G. Nausėda praėjusią savaitę pareiškė, kad Lietuva gali vėluoti pasirengti priimti Vokietijos brigadą. Pasak jo, rengiantis dislokuoti brigadą kiek stringa jai reikalingos infrastruktūros statybos.
„Tos vizijos, kaip jie (vėlavimai – BNS) bus sutvarkyti, kažkaip irgi nelabai matėsi“, – sakė D. Šakalienė.
Prezidentas būsimajam ministrui taip pat kelia užduotį susitarti dėl JAV karių buvimo Lietuvoje pratęsimo po 2026 metų, užtikrinti rotacinės oro gynybos modelio įgyvendinimą.
Pasak F. Jansono, Krašto apsaugos ministerijai reikalingi administraciniai pareigūnai, kurie prižiūrėtų, kaip valdomi asignavimai.
„Jeigu kažkas kažkur tuos pinigus prašalins, tai žmonių pasitikėjimas tikrai žlugs sistema“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Anot F. Jansono, prezidentas žada tvirtinti visą Ministrų kabinetą ir apie kiekvieno ministro paskyrimą atskirai nepraneš.
Kandidatės kritika L. Kasčiūnui
Kadenciją baigiantis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį kalbėjo besitikintis, kad naujos kadencijos ministerijos vadovybė vystys kariuomenės poligonų plėtrą.
Tuo metu D. Šakalienė teigė, jog sprendimas dėl brigados dydžio poligono dirbant L. Kasčiūnui nebuvo įgyvendintas.
„Matyt, reikės papildomų pastangų į tai dėti, nes mes turime kuopos dydžio, kas visiškai nepatenkina kariuomenės poreikio ir dar su papildomais aktyvuojamais, kurie iš viso kelia klausimų, ar yra suvokimas, kodėl tų poligonų reikia, kaip skubiai reikia“, – sakė socialdemokratė.
Lapkritį Seimas pritarė, kad būtų kuriami du nauji nedideli poligonai Tauragės ir Šilalės rajonuose, jie talpins nuo kuopos iki bataliono dydžio karinius vienetus. Liepos viduryje jų steigimui po pateikimo pritarė ir Seimas.
Už krašto apsaugą atsakingi pareigūnai teigia, kad to nepakanka, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys tvirtino, jog Lietuvai reikia dar mažiausiai dviejų papildomų poligonų – brigados ir bataliono dydžio vienetui.
Lietuvoje poligonų poreikis išaugo daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.
Penktadienį įvyks ir šalies vadovo susitikimas su kandidatu į užsienio reikalų ministrus, prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimams K. Budriu.
F. Jansono teigimu, K. Budrys susitikime su D. Šakaliene nedalyvavo.
„Šiandien jis ruošiasi kitam susitikimui“, – kalbėjo jis.