G. Jeglinskas apie Lietuvos oro gynybą: yra daugybė kritinių spragų

Lietuva

Giedrimas Jeglinskas / ELTA nuotr.

Benas Brunalas, Vilius NarkūnasŠaltinis: ELTA.LT

374209

Lietuvos oro gynyboje palikta daug spragų, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas. Politiko teigimu, trūksta tiek pajėgumų, tiek teisinio reglamentavimo, leidžiančio operatyviai ir tinkamai apsiginti nuo dronų keliamų grėsmių.

„Yra daugybė kritinių spragų įvairiose srityse – tiek detektavime (kaip mes matome oro erdvę už mūsų sienos ir mūsų teritorijoje), tas pats yra dėl perspėjimo sistemų, tas pats yra dėl neutralizavimo. Trūksta ir kinetinių pajėgumų, trūksta teisinio reglamentavimo, kuris leistų geriau vykdyti oro erdvės apsaugojimo operacijas“, – po ketvirtadienį vykusio uždaro NSGK posėdžio sakė G. Jeglinskas.

Pastarasis posėdis sušauktas po to, kai prieš savaitę Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“.

„Oro gynyba – nepaisant to, kad daug metų kartojame, jog tai yra prioritetas (...), oro gynyba tampa nebe prioritetu. Reikia skirti pinigus, dėmesį, reikia dirbti kartu tarpinstituciškai“, – teigė parlamentaras.

Pasak jo, šiuo metu valstybei labiausiai reikia trumpojo nuotolio radarų.

„Mes nematome, kas yra nuo žemės iki kelių šimtų metrų (aukščio – ELTA). Būtent šiuo aukščiu ir skrenda tie dronai. Tai vienas iš esminių pažeidžiamumų, kurį šiandien turime. Reikia pradėti pirkimus ir turėti aiškią oro gynybos strategiją“, – teigė politikas, pažymėdamas, jog reikėtų išdrįsti kartais į šalies teritoriją neteisėtai įskrendančius dronus numušti.

„Mūsų teritorija maža, oro erdvės uždarymas gali užtrukti laiko, o įskridimas yra labai greitas. Sprendimų yra. Manau, kad turime išdrįsti kartas nuo karto numušti, panaudoti kinetinę priemonę ir nukalti skrendantį droną ar skrendantį objektą“, – sakė G. Jeglinskas.

„Yra priemonių, yra elektroninės kovos priemonės, galima su penkiasdešimto kalibro automatu“, – pridūrė jis.

Teigia, kad oro gynybos koncepcija turėtų daugiau orientuotis į visuomenės apsaugą

G. Jeglinskas kartojo, kad Lietuvos oro gynybos koncepcijoje yra taisytinų vietų. Pavyzdžiui, pasak jo, šalies kariuomenė orientuojasi į savo dalinių bei infrastruktūros apsaugą nuo oro pavojaus.

„Lietuvos kariuomenės oro gynybos koncepcija yra pagrįsta savo dalinių, infrastruktūros objektų apsauga. Bet kalbant apie visą mūsų šalį, visuomenės saugumą nuo oro erdvės grėsmių – to nėra. Reikia kalbėti apie tai, kiek integruota mūsų kariuomenės oro gynybos koncepcija su visos šalies oro erdvės gynybos koncepcija“, – sakė jis.

L. Kasčiūnas: kitais metais bus įdiegta akustinė dronų aptikimo sistema

Savo ruožtu konservatoriams vadovaujantis Laurynas Kasčiūnas sako galįs pasidžiaugti, kad dar šiais metais bus įsigyta ir testuojama akustinė dronų aptikimo sistema „Sky Fortress“. Anot jo, kitais metais sistema būtų įdiegta ir veiktų Lietuvos teritorijoje.

„(Sistema – ELTA) leistų Lietuvos teritorijoje stebėti ir atskirti, ar tai yra dronas, ir turėti visą perspėjimo ir reagavimo sistemą“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Po to, kai mes sustiprėsime detekcijose, akivaizdu, yra dvi kryptys: minkštasis neutralizavimas, radioelektroninės kovos priemonės, ir kietasis neutralizavimas, kur jau reikėtų fizinio naikinimo“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad prieš savaitę Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Iš pradžių Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pranešė, kad 100 metrų aukštyje 50–60 km/h greičiu skridęs orlaivis panašus į savadarbį lėktuvėlį. Netrukus krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė patvirtino, jog įskridęs bepilotis yra rusų gamybos „Gerbera“, imituojantis „Shahed“ dronus ir skirtas suklaidinti.

Informavus apie oro erdvės pažeidimą, buvo nurodyta reaguoti ir NATO oro policijos misiją Lietuvoje atliekantiems naikintuvams. Visgi, objektui nukritus, užduotis buvo atšaukta.

Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė.

Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt