Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Organizatorių nuotr.
EtapliusŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“
Kas ketverius metus vykstantis renginys kaskart pritraukia ne tik tūkstančius lietuvių sportininkų iš viso pasaulio, bet ir daugybę sporto entuziastų iš Lietuvos ir aplinkinių šalių. Kuo ypatingos šios žaidynės ir ką įdomaus išvysime šių metų renginyje?
Turėjo kitą pavadinimą
Tarpukariu Lietuvos tautine olimpiada vadintos žaidynės pirmą kartą surengtos dar 1938 m. Kaune, bet vėliau nevyko 40 metų. Galiausiai, 1978 m., renginį Toronte atgaivino Šiaurės Amerikos fizinio auklėjimo ir sporto sąjunga (ŠALFASS), davusi Pasaulio lietuvių sporto žaidynių pavadinimą.
„ŠALFASS tapo pagrindine išeivijos lietuvių sporto mėgėjų organizacija, todėl dar 1976 m. pasiūlė surengti pasaulines lietuviškas sporto žaidynes bei pažymėti dvi sukaktis – 60 Lietuvos nepriklausomybės metų ir 40 metų nuo Tautinės olimpiados Kaune“, – paaiškino ŠALFASS organizacijos prezidentas Laurynas Misevičius.
Dalyvių skaičius išaugo trigubai
Pirmosiose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse dalyvavo 1 200 dalyvių, o šiais metais į Druskininkus žada susirinkti per 3 tūkst. dalyvių iš 23 šalių. Didžiausios užsienio lietuvių delegacijos, kaip įprastai, turėtų atvykti iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės.
Penkerių metų pertrauka
1978 m. Toronte atgaivintos žaidynės vėliau vyko Čikagoje ir Adelaidėje, o nuo 1991 m. rengiamos Lietuvoje. Vienuoliktosios žaidynės turėjo vykti praėjusią vasarą, bet dėl pandemijos nukeltos į šiemet, todėl pirmą kartą nuo 1978-ųjų metų turi ne ketverių, o penkerių metų pertrauką.
Stebina sportų įvairove
Šių metų Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse išvysime net 29 atskiras rungtis. Be populiariųjų sportų – krepšinio, futbolo ar tinklinio – sportininkai mėgėjai taip pat varžysis biliardo, šaudymo iš lanko, petankės, golfo, šachmatų, smiginio, sportinės žūklės, kalnų slidinėjimo, boulingo ir daugybėje kitų.
Bus siekiama Lietuvos rekordo
Trečiąją žaidynių dieną Rolandas Žukauskas sieks Lietuvos atsispaudimų nuo žemės rekordo. Dar 2013 m. per 8 val. 14 min. net 14 014 atsispaudimų atlikęs sportininkas šįkart mėgins pasiekti daugiausiai atsispaudimų nuo žemės per 6 val. šalies rekordą. Žiūrovai tai gyvai stebės Druskininkų kultūros centre.
Koncertas ir lazerių šou
Keturias dienas truksiančioje sporto šventėje nebus apsieita ir be pramogų. Liepos 14 d. į kelionę aplink Lietuvą bus išlydėta Jungtinės Karalystės dviratininkų komanda, o vakare lauks teatralizuota eisena „Aš – Lietuva“ su 250 m ilgio Lietuvos vėliavos nešimu.
Penktadienio vakarą žiūrovų lauks vieno žinomiausių Lietuvos atlikėjų Vido Bareikio koncertas, po kurio muzikinis vakaras tęsis su DJ bei šviesų ir lazerių šou. Kiekvienos dienos vakarą laukia tos dienos nugalėtojų apdovanojimai. Liepos 16 d. taip pat vyks konferencija „Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija“.
Pranešimas spaudai
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
