Pasirinkęs mokyti istorijos Laurynas: pagaliau jaučiu atradęs save

Vilnius

Sauliaus Žiūros nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

150205

Trečius metus su programa „Renkuosi mokyti!“ bendradarbiaujanti Vilniaus savivaldybė praturtėjo – programą baigę ir sostinės mokyklas pasirinkę 36 jauni mokytojai atnešė kitokį požiūrį į mokymą(si) ir pažėrė inovatyvių idėjų.

Savivaldybė pakalbino du naujokus, jau 11-osios „Renkuosi mokyti!“ kartos dalyvius: Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos istorijos ir pilietiškumo mokytoją Lauryną Kudijanovą ir Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos pradinių klasių mokytoją Laurą Pranckevičiūtę – kaip jie atrado savyje Mokytoją?

Dvidešimt trejų metų Laura mokykloje dirba vos mėnesį, tačiau iki jos keliavo metus. Jauna moteris iki tol dirbo nekilnojamojo turto agentūroje, tačiau viduje vis kirbėjo klausimas: ar tikrai ji yra savo vietoje?

„Man visada buvo įdomi žmogaus psichologija. Supratau, kad spręsdama vidinius rebusus, jaučiuosi gerai. Vasaromis dirbdama vaikų stovyklose pažinau ir kūriau ryšį su įvairiausiais, skirtingas patirtis turinčiais vaikais. Supratau, koks svarbus yra augimo procesas, kurį formuoja ir aplinka, ir kaip tai daro įtaką visuomenės rytojui. Džiaugiausi atradusi „Renkuosi mokyti!“, kuri leido iš meilės vaikams, iš noro duoti, priartėti prie mokytojo profesijos, kur siejasi ir žmogaus psichologija, formuojamas vaiko augimas, tapsmas aplinkos dalimi. Norėjosi pokyčio gyvenime, kuris galiausiai atneštų pokytį ir kitiems“, – pasakojo pradinių klasių mokytoja.

Tuo tarpu istorijos mokytoju dirbantis Laurynas – tipinis „mokytojo geno“ nešiotojas: jo šeimoje ne vienas pedagogas, o klausimai, ką reiškia būti mokytoju ir formuoti jauno žmogaus pasaulėvaizdį jam rūpėjo dar mokyklos suole. Laurynas visada žavėjosi mokytojo specialybe, tačiau jo kelias iki mokytojavimo nebuvo tiesus: iš pradžių baigė istorijos magistro studijas Vilniaus universitete, ir tik vėliau suprato, kad norėdamas sudominti jaunimą istorijos mokslais, turės grįžti į mokyklą.

„Man visą laiką rūpėjo, kaip galėčiau istorija sudominti jaunus žmones. Mums vis buvo sakoma, kad istorijos nežinojimas yra didelė problema, todėl man kilo klausimas – kokioje erdvėje galima pradėti tai spręsti. Supratau, kad dar mokykloje. Taip natūraliai ir pasirinkau „Renkuosi mokyti!“ programą, apie kurią girdėjau ypatingai daug gerų atsiliepimų“, – pasakojo L. Kudijanovas.

Kitoks požiūris į vaiką

Anot Lauryno, vienas geriausių „Renkuosi mokyti!“ bruožų – kad programą renkasi labai motyvuoti žmonės, kurie turi tokią pačią viziją, kaip reikia ugdyti žmones, kompetencijas, socialinius įgūdžius. Taip sukuriama labai stipri bendruomenė, kuri nebijo diskutuoti ir apie labai inovatyvias idėjas. „Renkuosi mokyti!“ komanda yra besistengianti parodyti, kad mokytojo specialybė yra svarbi ir labai reikalinga.

„Reikia keisti visuomenės požiūrį, nes be mokytojų nieko nebus. Kitaip nei senoje mokyklos koncepcijoje, mes stengiamės žiūrėti į kiekvieną vaiką individualiai,  skatinti jį dirbti, mokytis, sužinoti tam tikrų dalykų. Ir tai nėra bendruomenės kūrimas, o kiekvieno moksleivio individualus paskatinimas padėti ugdytis“, – pasakoja Laurynas.

Pirmokų mokytoja dirbanti Laura taip pat mano, kad dabar labai svarbu kreipti dėmesį ne tik į vaiko dalykines kompetencijas.  Daugelis tėvų sako, kaip svarbu per pirmuosius vaiko mokykloje metus ne tik išmokti rašyti ar skaičiuoti, bet ir skirti dėmesio vaiko psichologinei būsenai, kaip vaikas kuria santykius su kitais vaikais, kokias jis kuriasi vertybes.

„Manau, kad mokytojo pareiga yra mokyti šių esminių vertybių, o ne tik dalykinių kompetencijų. Jeigu kiekvienas mokytojas kreiptų dėmesį į vaiko psichologinę būseną, manau, kad tai būtų labai didelis pokytis švietime“, – mano Laura.
Viena į kitą nepanašios dienos
 
Abu jauni mokytojai šiemet ne tik pradėjo darbą mokyklose, bet ir susidūrė su karantino iššūkiais: nuo pat pirmos dienos jie turėjo išmokti dirbti ir gyvai klasėje ir labai greit persiorientuoti į nuotolines pamokas per virtualias aplinkas. Tačiau per mėnesį abu mokytojai įgijo dar daugiau patirties, nei būtų gavę dirbdami tik vienu metodu.

„Teko paprakaituoti, bet tai yra gera patirtis. Mokyklos erdvė yra unikali tuo, kad kiekvieną dieną ji labai skirtinga. Mokytojo darbas gali pretenduoti į pačią nenuobodžiausią, unikaliausią profesiją. Kiekvieną dieną susiduri su naujais iššūkiais, problemomis, džiaugsmais, laime. Kiekvienas vaikas yra unikalus, o pamokos tema vis skirtinga ir nauja“, – pasakojo mokytojas.

Laura į mokyklą atėjo manydama, kad planuotis darbus bus lengva: prieš savaitę susidėlios darbus, ateis į mokyklą ir išmokys vaikus visko paprastai. Tačiau dabar jauna mergina žino – mokytojo darbo dienos yra viena į kitą visiškai nepanašios, kupinos netikėtumų, reikalaujančios spontaniškumo, prisitaikymo. Vaikai padiktuoja dieną ir jos įvykius – ar jie tą dieną išvis nori mokytis, ar ateina liūdni, pikti.

„Praėjo jau daugiau kaip mėnuo sunkaus darbo, dažnai net iki 23 val. ruošiantis rytdienos pamokoms. Bet aš pagaliau jaučiu, kad radau savo vietą. Iki tol nesu pasakęs to apie kurį nors kitą anksčiau turėtą darbą. Dabar supratau, kad aš tikrai jaučiuosi gerai, kad ir kiek to nuovargio būtų. Džiaugsmas, kad radai tikrąjį save, suteikia daug naujų jėgų“, – pokalbį baigia Laurynas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt