Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Oro gynybos sistema. Teodoro Biliūno / BNS nuotr.
Saulius Jakučionis, Vilmantas VenckūnasŠaltinis: BNS
„Oro gynyba yra kritinis pajėgumas ne tik Lietuvoje, bet ir visame Aljanse“, – penktadienį spaudos konferencijos metu sakė ministras.
Pasak jo, sutartis dėl įsigijimo pasirašyta ketvirtadienį, o ankstinti 2031 metams planuotą pirkimą pavyko didinant gynybos finansavimą.
„Tai sistema, kuri skirta naikinti kruizines raketas, priešiškus sraigtasparnius, orlaivius ir panašius priešiškus oro objektus“, – teigė L. Kasčiūnas.
Tai jau trečioji NASAMS sistema, kurią įsigyja Lietuva. Anot ministro, ji į Lietuvą bus pradėta vežti 2028 metų antrąjį ketvirtį.
„Tų pačių metų pabaigoje visa baterija bus Lietuvoje“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pirmoji NASAMS baterija jau yra Lietuvoje, antroji bus pradėta pristatyti 2026 metų pirmąjį ketvirtį ir galutinai atvyks iki 2027-ųjų.
„Reikia pabrėžti, kad NASAMS sėkmingai veikia Ukrainoje, išbandyta Ukrainos sąlygomis, (...) pataikymo procentas daugiau nei 90 procentų“, – teigė L. Kasčiūnas.
Lietuvos kariuomenės majoras Laurynas Ivanauskas teigė, kad viena NASAMS baterija gali pridengti „vidutinio dydžio miestą“.
„Kurie centrai bus pridengti, yra taktinio ir operacinio planavimo klausimas“, – sakė jis.
Šią savaitę taip pat pasirašyta sutartis dėl trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos RBS70 NG (MSHORAD) įsigijimo. Jos vertė – apie 130 mln. eurų.
„Jos paskirtis yra užtikrinti mobilių sausumos pajėgų, objektų, teritorijų ir kritinės infrastruktūros apsaugą nuo grėsmės iš oro. Sistemos privalumas – mobilumas ir atsparumas elektromagnetiniams trikdžiams“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Liepą Lietuva pasirašė 147 mln. eurų sutartį dėl dalies MSHORAD sistemų įsigijimų.
L. Kasčiūno teigimu, tos sistemos, dėl kurių sutartis pasirašyta vasarą, į Lietuvą atvyks 2025–2027 metais.
Sistemos, dėl kurių sutartys pasirašytos šią savaitę, į Lietuvą bus pradėtos gabenti 2026 metais, galutinai šį pajėgumą Lietuvos kariuomenė turės 2029-aisias.
MSHORAD sistema yra montuojama ant šarvuotųjų visureigių JLTV.
„Tiek MSHORAD, tiek NASAMS skirtos veikti bendrame integruotame tinkle, ne tik Lietuvos mastu, bet viso Aljanso mastu, turėsime ryšį su visais įmanomais sensoriais“, – pasakojo L. Ivanauskas.
Ministras sakė, kad Lietuva ir kitąmet planuoja įsigyti papildomų MSHORAD sistemų.
Lietuva taip su Lenkija ketina pirkti mobilias artimojo nuotolio oro gynybos sistemas „Piorun“, tam, anot L. Kasčiūno, šiemet skirta 10 mln. eurų.
Šiemet papildomai skirti 96 mln. eurų leidžia paankstinti Lietuvos kariuomenei svarbių ginkluotės projektų įgyvendinimą – įsigyti mobilias vidutinio nuotolio ir trumpo nuotolio oro erdvės gynybos sistemas. Šios sistemos bus skirtos nacionalinės divizijos oro gynybos įgalinimui.