Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Laurynas Kasčiūnas. / Jonas Balčiūnas/ELTA
Austėja PaulauskaitėŠaltinis: ELTA
Kaip rašoma pranešime, vasarį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pristatė iniciatyvą visiems pradinukams didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių.
„Buvo žadėta, kad tautinių mažumų mokyklų mokiniai 1 klasėje lietuvių kalbos mokysis 8 kartus per savaitę, 2–4 klasėse – 7 kartus per savaitę. Tuo tarpu tautinių mažumų gimtajai kalbai (baltarusių / rusų / lenkų, vokiečių) 1–4 klasėse skiriamos 7 pamokos per savaitę“, – rašoma pranešime.
Ministerijos teigimu, tautinių mažumų mokyklos įgyvendina tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą kaip ir lietuviškos mokyklos, bet iki šiol pradiniame ugdyme lietuvių kalbos pamokų skaičius tautinių mažumų mokyklose esą buvo mažesnis. Todėl siūlyta suvienodinti pamokų skaičių, nedidinant mokymosi krūvio mokiniams ir nemažinant gimtajai kalbai mokytis skiriamų pamokų skaičiaus.
„Tačiau ministerijos pažadas liko tik žodžiais – patvirtintuose ir galiojančiuose Bendruosiuose ugdymo planuose numatyta, kad tautinių mažumų mokyklų pradinukai ir toliau turės mažiau lietuvių kalbos pamokų nei gimtosios kalbos pamokų: 1 klasėje – 5 pamokas per savaitę, 2 klasėje – 4 pamokas per savaitę, 3–4 klasėse – 5 pamokas per savaitę“, – pranešime cituojamas L. Kasčiūnas.
„Ir toliau bus pažeidžiamas Švietimo įstatymo reikalavimas tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse valstybinės kalbos mokyti ne mažiau nei gimtosios“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, esant tokiai situacijai, tautinių mažumų mokyklas baigę pradinukai per ketverius metus bus turėję 350 pamokų mažiau nei moksleiviai, besimokantys lietuviškose mokyklose. Tai, pasak L. Kasčiūno, sudarytų ne mažesnį nei dviejų metų atsilikimą.
O įvertinant tai, kad ir kitos veiklos tokiose mokyklose vykdomos gimtąja kalba, realus žinių atotrūkis tarp lietuviškas ir tautinių mažumų mokyklas baigusių mokinių yra dar didesnis.
ELTA primena, kad apie tai, jog tautinių mažumų mokyklose reikėtų didinti pamokų lietuvių kalba skaičių, buvo pradėta kalbėti praėjusių metų vasarį, po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie rusų tautinės mažumos ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą.
Po diskusijų su švietimo bendruomenės atstovais, lapkritį buvo parengti Švietimo įstatymo pakeitimai, susiję su lietuvių kalbos ugdymui skirtų valandų skaičiaus didinimu tautinių mažumų mokyklose.
Tuo metu buvo siūloma, kad nuo 2025 m. rugsėjo ugdymui lietuvių kalba būtų skiriama 1 valanda per savaitę daugiau – 6 valandos, nuo 2026 m. šį skaičių planuojama padidinti iki 7 valandų, o 2028 m. – iki 8 valandų per savaitę.
Konservatoriai balandį registravo švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo moksleivius mokyti tik valstybine lietuvių kalba. Jose taip pat siūloma didinti lietuvių kalba dėstoma visuomeninių dalykų – istorijos, geografijos, pilietiškumo, ekonomikos, verslumo ir filosofijos – pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose.
Tiesa, numatoma, jog mokykloms, kuriose mokomoji kalba yra lenkų, būtų taikomis išimtys.
2024 m. valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai atskleidė, kad daugiau nei penktadalis tautinių mažumų mokyklų mokinių neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros VBE, o kitų dalykų rezultatai buvo žemesni nei besimokančiųjų lietuvių kalba.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
