Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs, kad, į Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketą neįtraukus šios valstybės atjungimo nuo tarptautinių mokėjimų sistemos SWIFT bei nenutraukus prekybos energetiniais ištekliais, Kremliaus režimui nebus sudarytas pakankamas spaudimas.
„Jau ne kartą sakiau, kad, jeigu nebus SWIFT, nebus energetinių išteklių embargo, tai nebus atgrasančios sankcijos. Kitaip tariant, tai bus galbūt istoriškai stipriausios Europos Sąjungos sankcijos, kur ES šalys išlaikė vienybę, bet tai nebus tos sankcijos, kurios galėtų sustabdyti Rusiją“, – ketvirtadienį prieš neeilinį Seimo posėdį žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
V. Čmilytė-Nielsen: Ukrainą reikia remti visomis įmanomomis priemonėmis
Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad sankcijų Kremliui įvedimas yra vienintelis būdas, Vakarams siekiant išlaikyti savo tarptautinį įvaizdį. Politikė pažymėjo, kad Lietuva imasi aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad suvaržymai Rusijai būtų kuo platesnės apimties.
„Akivaizdu, kad vienintelis būdas Europai ir visam demokratiniam pasauliui išlaikyti savo veidą yra imtis griežčiausių įmanomų sankcijų. Lietuva pasisako už tai. Mes buriame savo partnerius, sąjungininkus, kad tos sankcijos būtų griežtos. Nes šiandien Ukraina ne tik gina save, ji gina visą demokratinę tvarką. Mes turime būti jos pusėje visomis įmanomomis priemonėmis“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, jog pradeda karinę operaciją prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, bet ne okupuoti Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes, priešingu atveju, pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių dar nepatyrėte savo istorijoje“.
Reaguodami į prasidėjusį karinį konfliktą Europoje, ketvirtadienį susitinka Europos Sąjungos (ES) vadovai. EVT pirmininkas Charlis Michelis skubiai sušaukė EVT susitikimą krizei ir papildomoms ribojamosioms priemonėms aptarti. Tikimasi, kad jos turės didžiulių ir sunkių pasekmių Rusijai dėl šios veiksmų. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis pristatys papildomą sankcijų rinkinį, kurį EK ir Europos išorės veiksmų tarnyba baigia rengti, glaudžiai koordinuodamos veiksmus su partneriais.
ELTA