Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Seimas/ Asociatyvi nuotr. / ELTA
EtapliusŠaltinis: BNS
Konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno inicijuotus pakeitimus praėjusią savaitę palaikė 53 parlamentarai, prieš buvo aštuoni, o 39 susilaikė.
„Siūlau šiuo įstatymo projektu laipsniškai kasmet plėsti šitą gynybos įgūdžių kursą (...), per ketverius metus nukeliauti iki to, kad mes ir penktose, ir šeštose, ir septintose, ir aštuntose klasėse turėtume privalomą gynybos įgūdžių kursą šitoms klasėms“, – kalbėjo pataisas pristatęs L. Kasčiūnas.
Nuo pernai šaulių organizuojamas pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas yra privalomas visiems devintokams, jis vykdomas tris dienas per metus.
Praėjusiais mokslo metais pradėta įgyvendinti atnaujinta pasirenkamoji programa 11–12 klasių mokiniams, tačiau ją, Valstybės kontrolės atlikto audito duomenimis, renkasi mažiau nei 1 proc. mokinių.
Siūlomais pakeitimais siekiama laipsniškai išplėsti Lietuvos šaulių sąjungos vedamą pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą į pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (penktų–aštuntų klasių moksleiviams) ir vidurinio ugdymo programą (11–12 klasių moksleiviams).
Pasak L. Kasčiūno, tai leis išsamiau išaiškinti kurso temas, jas išdėstyti plačiau, įtraukti naujų temų, dar labiau įtvirtinti gynybos įgūdžius šalies moksleiviams.
„Kiekvienais mokslo metais galėtų šiek tiek sudėtingėti, mūsų vaikai galėtų gauti tam tikrų įgūdžių ir taip stiprinti tiek patriotizmą, tiek valią ginti savo šalį, galų gale orientuotis sudėtingesnėmis sąlygomis. Mes ne tik kalbame apie X dieną, tą sudėtingiausią dieną, blogiausią scenarijų, kalbame ir apie vadinamąjį susiorientavimą sudėtingomis, ekstremaliomis situacijomis“, – kalbėjo parlamentaras.
Pagal siūlomus pakeitimus kurso turinį ir trukmę nustatytų krašto apsaugos ministras, tuo metu organizavimo tvarką – švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Pasak iniciatoriaus, tinkamiausias laikas kurso organizavimui būtų birželio pradžia, o kurso vedimui šauliai galėtų pasitelkti atsargos karius ir profesinės karo tarnybos karius.
„Kai kurie atsargos kariai tikrai norėtų prisidėti. Jie turi įgūdžių, jie turi patirties“, – teigė L. Kasčiūnas.
Tiesa, dalis parlamentarų atkreipė dėmesį, jog panašias pataisas jau yra inicijavusios Švietimo, mokslo ir sporto bei Krašto apsaugos ministerijos.
Šios institucijos birželio pradžioje pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo tikimaisi stiprinti Lietuvos mokinių ir jaunimo pilietinį, patriotinį ugdymą.
Tuomet skelbta, jog bus praplėsta amžiaus grupė, kuriai mokyklose organizuojamas pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas.
„Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas, kuris organizuojamas devintų–dešimtų klasių moksleiviams, dabar naujame mūsų veiksmų plane yra numatytas ir septintos–aštuntos klasės moksleiviams“, – teigė švietimo ministrė Raminta Popovienė.
Ministrė taip pat sakė, jog 2025–2026 mokslo metais bus diegiamas bandomasis kursas, jis bus tęsiamas nuo 2027 metų, kol apims visus septintos–aštuntos klasės moksleivius.