Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dovilė Šakalienė. ELTA / Julius Kalinskas
Vilmantas VenckūnasŠaltinis: BNS.LT
Taip ji kalbėjo kariuomenės vadui generolui Raimundui Vaikšnorui pareiškus, kad jis pritartų šalies pasitraukimui iš šio susitarimo, nes tai atrištų rankas kariuomenei.
„Teigiamai vertinu visas galimybes sustiprinti mūsų gynybinius pajėgumus, tačiau šiuo atveju oficialaus karinio patarimo dar nėra“, – BNS penktadienį perduotame komentare sako D. Šakalienė.
Ji teigia šį klausimą aptarusi tiek su kariuomenės vadu, tiek su regiono gynybos ministrais.
„Artimiausiu metu turėsime formatų, kur su šalių, besiribojančių su Rusija ir Baltarusija, gynybos ministrais galėsime aptarti bendrą matymą“, – sakė D. Šakalienė.
Anksčiau ji yra sakiusi, kad „karinis patarimas bus svarbiausias elementas priimant sprendimus“ dėl Lietuvos pasitraukimo iš Otavos konvencijos.
Pernai gruodį kadenciją baigiantis tuometinis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė inicijuosiantis diskusiją dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos, tokiai diskusijai jau vykstant Suomijoje.
L. Kasčiūnas tuomet teigė, kad šiuo klausimu buvo pateiktas karinis patarimas, rodantis, jog tokio pajėgumo Lietuvoje reikia.
Konvenciją yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant daugumą Vakarų valstybių. Jos sutinka nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Kinija, Rusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, Indija, Pakistanas nėra šios konvencijos šalys.