„Jei yra tikras nuoširdumas, viltis ir džiaugsmas gyventi – tai šių žmonių akyse ir atvirose širdyse. Mums susitikus, jie visad apkabina – žvilgsniais, šypsenomis, dėkingumu. Mokomės iš jų – gebėjimo gražiai, kantriai, santūriai būti. Nesiskundžiant viską ištverti ir šypsotis. Dalintis ne tik mintimis – sukurtais rankdarbiais, skanumynais, atjauta, supratingumu ir pagalba. Mėgautis viskuo, kas gražu ir gera. Žavi jų begalinis noras būti kartu, skaityti, klausytis, pažinti, kurti, keliauti, pamatyti ir viską su dėkingumu priimti – visąlaik mokytis“ (Gitana Kavaliauskaitė).