Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Freepik.com nuotr.
Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt
Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta pažymi, kad net ir pasibaigus karantinui daliai verslų nebus lengva grįžti į įprastas vėžes. Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžė, kad reikalinga peržiūrėti darbo stažo reikalavimus nedarbo išmokoms gauti.
„Matome, kad darbo vietų kūrimo sparta sulėtėjusi ir tikrai turime diskutuoti apie tai, kaip atrodys darbo rinka, ekonomika po karantino. Nes net ir sudarius galimybę veikti verslams tikrai nebus lengva įsibėgėti ir atsistoti ant kojų iš pat pradžių“, – teigė jis po prezidento susitikimo su profsąjungų atstovais.
Prezidentas, kaip teigia S. Krėpšta, akcentavo pagalbos būtinybę labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
„Kalbant apie galimus sprendimus, buvo kalbėta, kad turime gerinti situaciją tiems asmenims, kurie neteko darbo pandemijos laikotarpiu, čia buvo kalbėta apie nedarbo draudimo galimus pokyčius.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į labiausiai pažeidžiamas grupes, ir jos yra jaunimas, neįgalieji asmenys ir senjorai, vyresnio amžiaus dirbantys asmenys. Šiuo atžvilgiu prezidentas taip pat teikė iniciatyvą, kuri pagerintų darbo netekusių neįgaliųjų padėtį suteikiant jiems geresnes socialines garantijas“, – kalbėjo jis.
Prezidento patarėjas taip pat pabrėžė, kad ES Atsigavimo fondo lėšų dalis turėtų būti skiriama naujų darbo vietų kūrimui.
„Turime finansinių resursų, kurie ateina iš ES Atsigavimo fondo, ir kalbėjome, kad labai svarbu, jog siekiant prioritetinių krypčių, skaitmenizacijos, žaliojo kurso, taip pat labai svarbu, kad būtų kuriamos darbo vietos ir į darbo rinką sugrąžinami tie žmonės, kurie neteko darbo pandemijos laikotarpiu“, – akcentavo jis.
S. Krėpštos teigimu, susitikimo metu aptarta galimybė mokesčių lengvatomis skatinti didelį skaičių darbuotojų įdarbinančias įmones.
„Aptarėme ir prezidento iniciatyvą teikti mokestinę paskatą daug darbuotojų įdarbinančioms įmonėms ar sparčiai atlyginimą didinančioms įmonėms, kuri taip pat padėtų greičiau išjudėti iš karantininio periodo ir pagerinti darbuotojų situaciją“, – kalbėjo jis.
Tuo metu I. Ruginienė pažymėjo, kad svarbu peržiūrėti ir praplėsti nedarbo išmokų skyrimo tvarką.
„Kalbant apie nedarbo išmokas, čia ypač svarbu atkreipti dėmesį į tuos darbuotojus, kuriems pritrūko šiek tiek iki reikiamo stažo ir jie liko be pajamų. Mūsų pasiūlymas buvo bent jau ekstremalios situacijos laikotarpiu (...) priimti konkrečias priemones, kad tokie žmonės, kuriems pritrūko stažo, neliktų be pajamų, o bent jau būtų užsitikrinę minimaliausias pajamas, iš kurių galėtų išgyventi“, – akcentavo ji.
Anot I. Ruginienės, svarbu numatyti ir paramos priemonių verslui ir darbuotojams tęstinumą ir po karantino.
„Dabar labai daug kalbame apie įvairias pagalbos priemones tiek verslui, tiek apie pagalbos priemones prastovoms, testavimui, tačiau kyla vis mažiau diskusijų apie postkarantininį periodą. Dar pernai pavasarį kalbėjome ir dėjome akcentą, kad labai svarbus pereinamasis laikotarpis ir kad, jeigu šiandien baigsis karantinas, tai nereiškia, kad ryt visi jausis saugiai ir tvirtai atsistosime ant kojų. Dėl to labai svarbu numatyti besitęsiančias priemones“, – tikino ji.
„Praėjusio etapo postkarantininiame periode reikalavimas išlaikyti 50 proc. subsidijuojamų darbo vietų iš tiesų nesuveikė ir buvo nemažai piktnaudžiavimo atvejų, grupinių atleidimų, labai sėkmingai buvo tas saugiklis apeinamas. Dėl to planuojant dabartinį postkarantininį periodą reikia tai turėti omenyje ir numatyti rimtesnius saugiklius išlaikyti darbo vietas.“, – pridūrė ji.
I. Ruginienė taip pat pažymėjo, kad nerimą kelia tai, jog Vyriausybė atrodo vis dar nepasiruošusi apsispręsti dėl ES Gaivinimo plano lėšų panaudojimo.
„Šios dienos aktualijos verčia kalbėti apie vieną iš svarbiausių Lietuvos dokumentų, ES Atsigavimo priemonių planą (RRF planas – ELTA), kurį mes turėsime pateikti balandžio pabaigoje. Mes bent jau jaučiame nerimastingą žinutę, nes to plano nesame matę, jis dar nėra pateiktas iš Vyriausybės, ir praėjusią savaitę nuvilnijusios viešosios konsultacijos iš tiesų neturėjo nieko bendro su RRF planu.
Šiomis dienomis, manau, yra labai svarbu matyti, kaip ES parama bus panaudojama čia, Lietuvoje, kokios priemonės ir kokios lėšos yra numatytos, ir ar iš tiesų galutinis gavėjas bus paprastas pilietis darbuotojas. Šio vaizdo bendro tikrai nematome, o laikas senka ir susidaro įspūdis, kad Vyriausybė šitai priemonei nepasiruošusi“, – teigė ji.